Liuda Purėnienė

Purnienė Liuda, Vienožinskáitė 1884 10 25Mataučizna (Rokiškio vlsč.) 1972 11 17Kaunas, lietuvių visuomenės veikėja. Advokatė. A. Purėno žmona, J. Vienožinskio sesuo. Per Rusijos 1905–07 revoliuciją agitavo valstiečius, platino atsišaukimus. 1905 12 suimta, trumpai kalinta. 1914 baigė Aukštuosius moterų kursus Sankt Peterburge, 1917 – Petrogrado universitetą. Studijuodama priklausė slaptai Lietuvių studentų draugijai, socialdemokratų būreliui. Per I pasaulinį karą Petrograde Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komiteto įgaliotinė, kontrolės skyriaus vedėja. 1917 dalyvavo Rusijos lietuvių seime Petrograde. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 01–05 Sovietų Rusijos kariuomenės užimtos Rokiškio apskrities revoliucinio teismo sekretorė, vėliau – notarė. 1921–62 vertėsi advokatės praktika.

Liuda Purėnienė (Rokiškio krašto muziejus)

Nuo 1922 Lietuvos socialdemokratų partijos narė, 1923–31 partijos XI–XII suvažiavimuose išrinkta centro komiteto nare. 1928 Briuselyje ir 1931 Vienoje vykusių socialistų internacionalo kongresų dalyvė. I (1922–23), II (1923–26) ir III (1926–27) Lietuvos Respublikos seimų atstovė, atstovavo socialdemokratų frakcijai. Įvairių seimų komisijų narė. Pasmerkė 1926 Gruodžio sepynioliktosios perversmą, buvo suimta ir trumpai kalinta Ukmergės kalėjime. Iš pradžių palaikė socialdemokrato J. Plečkaičio ir jo šalininkų 1927 rengiamą antivalstybinį pučą, vėliau nuo plečkaitininkų atsiribojo. Atsisakė bendradarbiauti su komunistų siūlomu liaudies frontu. Kariuomenės teismuose gynė 1927 pučo, 1936 Suvalkijos valstiečių streiko, kitus opozicijos valdžiai dalyvius. Pasisakė už politinių kalinių amnestiją, civilinę metrikaciją, dalyvavo laisvamanių judėjime. Finansiškai rėmė Ispanijos pilietiniame kare respublikonų pusėje kovojančius lietuvius.

SSRS okupacijos metais buvo laikoma nepatikima, KGB nuolat sekama.

Bendradarbiavo laikraštyje Lietuvos žinios, žurnaluose Kultūra, Teisė, Mintis ir kituose, buvo laikraščių Darbo balsas, Lietuvos darbo balsas ir kitų atsakingoji redaktorė. Knyga Jungtuvės ir išsiskyrimai (1932).

2271