Dambráuskas Liudas 1921 04 25Kuronys (Pagirių vlsč., Ukmergės apskr.) 2003 11 26Kaunas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjas. Chemikas, publicistas. Dr. (technol. m.; techn. m. kand. 1969).
Veikla
1941 dalyvavo antisovietiniame Birželio sukilime. 1942–43 ir 1944–45 Vytauto Didžiojo universitete studijavo chemiją. 1942 buvo vienas Ateitininkų moksleivių sąjungos vadovų. Dalyvavo Lietuvių fronto antinacinėje veikloje, prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo Kaune (1943 11). Su kitais 1944 įkūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą, buvo faktinis jos vadovas. 1945 04 sovietinio saugumo suimtas; 1945–55 kalintas Urale ir Kazachijoje. 1962 baigė Maskvos politechnikos institutą; Maskvoje apgynė disertaciją (Lietuvoje neleista).
Liudas Dambrauskas
Iki 1973 dirbo Inkaro gamykloje Kaune, 1973–84 – Termoizoliacijos institute Vilniuje (iki 1981 Sintetinių rišiklių laboratorijos vedėjas; svarbiausi tyrimai iš šios srities). Su kitais padarė 21 išradimą.
Rašė straipsnius į nelegalius leidinius. 1984 vėl suimtas, iki 1987 02 kalintas Mordovijoje. Grįžęs iš Mordovijos bendradarbiavo su pogrindine spaustuve ab.
Vienas Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių fondo Į laisvę lietuvių kultūrai ugdyti filialo Lietuvoje steigėjų (1990), 1990–92 tarybos pirmininkas. Su kitais 1993 įkūrė rezistencinio paveldo bendriją Atmintis, jai iki 2001 vadovavo.
Knygos
Parašė atsiminimų (Gyvenimo akimirkos 2 dalys 1990, Baravykų raistas 1997), publicistikos knygų (Žvilgsnis į dabartį 1992, Politinių aistrų sūkury 1994, Spingsulė tamsaus tunelio gale 1995, Praeities aidai 1997, Svetimų nepalaužtas, savų nepaklupdytas 1999, Kovo 11 tragizmas 2001), dienoraščių (Išeinančiojo mintys: dienoraščiai 2005).
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (1996), Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001).
-Liudas Dambrauskas
227