Liudmila Ulickaja
Ulickaja Liudmila (rus. Людмила Улицкая, Liudmila Ulckaja) 1943 02 21Davlekanovo (Baškirija), rusų rašytoja. Viena žymiausių 20 amžiaus pabaigos–21 amžiaus pradžios rusų prozininkių.
Biografijos bruožai
Baigė Maskvos universitetą (genetiką). Iki 1970 dirbo (dvejus metus) SSRS mokslų akademijos Bendrosios genetikos institute, vėliau – Kamerinio žydų muzikinio teatro (abu Maskvoje) Literatūros skyriaus vedėja, rašė pjeses vaikams, inscenizacijas radijo teatrui ir kita.
Kūryba
Kaip rašytoja išgarsėjo 1992 žurnale Novyj mir išspausdinus apysaką Sonečka (atskira knyga 1994 išleista Prancūzijoje, 1995 – Rusijoje, lietuvių kalba 2005). Parašė apsakymų (rinkiniai Vargšai giminaičiai / Bednye rodstvenniki, išleistas 1993 Prancūzijoje, Mergaitės / Devočki 2002, Mūsų caro žmonės / Ljudi našego carja 2005, Šventosios šiukšlės / Svjaščennyj musor 2012, Vaikystė 45–53. O rytoj ateis laimė / Detstvo 45–53. A zavtra budet sčast′e 2013), romanų (knygos Kukockio kazusas / Kazus Kukockogo 2001, televizijos serialas 2005, režisierius J. Grymovas, lietuvių kalba 2006, Nuoširdžiai tavo Šurikas / Iskrenne vaš Šurik 2003, Danielis Štainas, vertėjas / Daniėl′ Štajn, perevodčik 2006, lietuvių kalba 2011, Žalioji palapinė / Zelionyj šatior 2010, lietuvių kalba pavadinimu Imagas 2016), šeimos kroniką Medėja ir jos vaikai (Medeja i ejo deti 1996, lietuvių kalba 2010), apysaką Linksmosios laidotuvės (Vesjolye pochorony 1997).
Liudmila Ulickaja
L. Ulickajos kūryboje vyrauja religinės ir etninės tolerancijos, judaizmo, krikščionybės ir islamo sutaikymo būtinybės tema, nagrinėjamos lyties ir šeimos, inteligentijos problemos sovietinėje kultūroje.
Pagal jos scenarijus pastatyti kino filmai Sesutės Liberti (1990, režisierius V. Grammatikovas), Moteris visiems (1991, režisierius A. Mateško).
Lietuvių kalba dar išleista L. Ulickajos pasaka Istorija apie katiną Ignasijų, kaminkretį Fedią ir Vienišąją pelę (2010).