Radviláitė Liudvika Karolina 1667 02 27Karaliaučius 1695 03 23Brzeg, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) evangelikų reformatų veikėja, lietuviškų knygų fundatorė. Paskutinė Biržų-Dubingių šakos kunigaikščių Radvilų palikuonė. Brandenburgo markgrafienė, Neuburgo kunigaikštienė. Boguslavo Radvilos ir Onos Marijos Radvilaitės (1640–67; Jonušo Radvilos dukters) duktė. Tapusi našlaite augo Karaliaučiuje, ja rūpinosi tėvo paskirti 11 globotojų (Mykolas Radvila, Andrius Potockis, Brandenburgo didysis kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas ir kiti). Jos dvarams ir kitiems turtams LDK prižiūrėti buvo paskirti ekonomai, valdytojai bei reikalų tvarkytojai. L. K. Radvilaitės tikybiniu auklėjimu rūpinosi Lietuvos evangelikų reformatų sinodo deleguotas kunigas Mikalojus Minvydas.
Neuburgo kunigaikštienė Liudvika Karolina iš Radvilų (emalis, 1690–99, dailininkas S. Blesendorfas, Varšuvos karalių pilies muziejus)
Liudvika Karolina Radvilaitė (paauksuoto sidabro medalis, 1675, dailininkas J. Höhnas jaunesnysis)
Buvo viena turtingiausių Abiejų Tautų Respublikos (ATR) nuotakų. Dėl L. K. Radvilaitės vedybų pynėsi politiniai ir turtiniai interesai, mezgėsi intrigos: nuo 1671 jos rankos ir turtų siekė Mikalojaus Karolio Radvilos (m. 1656) sūnūs Nesvyžiaus ir Olykos (Voluinės sr.) kunigaikščiai Mykolas ir Stanislovas Kazimieras Radvilos, savo sūnums – Krokuvos vaivada Stanislovas Potockis, ATR valdovas Jonas Sobieskis Jokūbui, Frydrichas Vilhelmas Brandenburgo markgrafaičiui Liudvikui. Už šio L. K. Radvilaitė ištekėjo 1681, bet vedybų reikalus turėjo spręsti ATR Seimas (nepaklusus grėsė turtų konfiskacija). ATR valdovas už 40 000 talerių sutiko su vedybomis ir išgavo pažadą, kad Liudvikas nekandidatuos į ATR valdovus. 1687 vyrui mirus L. K. Radvilaitės rankos siekė Vakarų Europos kunigaikščiai, grafai. 1688 ji susižadėjo su ATR karalaičiu Jokūbu Sobieskiu, bet netrukus slapta ištekėjo už Neuburgo kunigaikščio Karolio Filipo. Netesybas ir turtų LDK likimą 1688–89 svarstęs ATR Seimas siūlė konfiskuoti jos dvarus, ir pajamas iš jų skirti karo reikalams; siūlymas nebuvo priimtas, bet bylos dėl jos dvarų (vadintų Neuburgo valdomis) tęsėsi teismuose. Po vedybų L. K. Radvilaitė gyveno Berlyne ir kitose Neuburgo kunigaikščio rezidencijose.
Visą gyvenimą išlaikė ryšį su LDK Evangelikų Reformatų Bažnyčia, rėmė jos veiklą. Rūpinosi, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiose dirbtų lietuvių kalbą mokantys kunigai. 1687 patvirtino ir atnaujino protėvių fundacijas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioms Biržų kunigaikštystėje, iš savo dvarų suteikė išlaikymą evangelikų reformatų bažnyčioms ir mokytojams. Iš tėvo paveldėtą spaustuvę Slucke apie 1693 padovanojo Lietuvos evangelikų reformatų sinodui. 1695 testamentu užrašė 5000 auksinų Naujajam Testamentui lietuvių kalba išleisti (išspausdintas 1701).
1680 jos lėšomis išleistas pirmas LDK katekizmas-elementorius lietuvių kalba – Pradžia pamoksla dėl mažų veykialų (nurodė jį nemokamai platinti). Savo lėšomis parėmė kontrafakcinę Knygos nobažnystės krikščioniškos (nurodyta, kad išspausdinta 1653 Kėdainiuose) leidybą 1684 Karaliaučiuje.
Įsteigė stipendijas 12 jaunuolių iš LDK studijuoti Frankfurto prie Oderio, Berlyno, Karaliaučiaus universitetuose, 4 alumnams (alumnatas) – Karaliaučiaus universitete, išsiuntė kelis jaunuolius studijuoti į Oksfordą ir Edinburgą.
L: I. Lukšaitė Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. / Acta historica Lituanica nr. 5 1970; A. Z. Helcel O dwukrotnem zamęzciu xiężniczki Ludwiki Karoliny Radziwiłłównej i wynikłych ztąd w Polsce zamieszkach: przyczynek do dziejów panowania Jana III Kraków 1857; T. Schiemann Luise Charlotte Radziwil, Markgräfin von Brandenburg / Forschungen zur Brandenburgischen und Preussischen Geschichte d. 3 1890; B. Radziwiłł Autobiografia Warszawa 1979.
2545
-Ludwika Karolina Radziwiłł; -Luise Charlotte Radziwill; -Louise Caroline Radziwill; -Ludovica Carolina Radzivilia