Liudvikas I Pamaldusis

Liùdvikas I Pamaldùsis (pranc. Louis I le Pieux, vok. Ludwig I der Fromme) 778 04 16Chasseneuil (prie Poitiers, Akvitanija) 840 06 20Petersau (prie Ingelheimo (dabar Reino kraštas-Pfalcas), frankų imperatorius (814–840), Akvitanijos karalius (781–840). Karolio Didžiojo sūnus, Lotaro I, Liudviko II Vokiečio, Karolio II Plikagalvio tėvas. Vienintelis Karolio Didžiojo valdų paveldėtojas (brolis Pipinas mirė 810, kitas brolis Karolis – 811). Tapęs imperatoriumi skelbėsi visų krikščionių valdovu, siekė stiprinti krikščionybę ir pavaldinių moralę. Norėdamas išsaugoti vieningą daugiatautę imperiją 817 nustatė valdų padalijimo principus: vyriausiasis sūnus Lotaras paskelbtas imperatoriaus bendravaldžiu ir aukščiausiosios valdžios paveldėtoju, Liudvikui teko Bavarijos karalystė ir gretimos markos, Pipinui – Akvitanija. Daugelis tolimesnių giminaičių buvo uždaryti į vienuolynus. Liudvikui I Pamaldžiajam pamėginus dalį valdų skirti sūnui iš antrosios santuokos – Karoliui, nepatenkinti vyresnieji sūnūs 830 ir 833 buvo sukilę, vėliau kovojo tarpusavyje, kol pasidalijo žemes pagal Verdeno sutartį.