Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Liudviko Konstantino Pociejaus portretas (aliejus, 18 a., nežinomas dailininkas, Lvovo nacionalinė meno galerija)
Pociẽjus Liudvikas Konstantinas 1664Kietaviškės (Kaišiadorių apyl.) 1730 01 03Ružanka (Kameneco apskr., Palenkės vaivadija, dabar Ražanka, Baltarusija), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo veikėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjo Leonardo Gabrieliaus Pociejaus (Pociejai) sūnus. Nuo 1687 buvo Lietuvos Brastos žemės raštininkas, nuo 1698 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis sargybininkas, nuo 1703 – didysis paiždininkis (karo išlaidoms padengti kaldino netikrus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Austrijos pinigus). Abiejų Tautų Respubliką valdant Augustui II (1697–1704, 1709–33) ir per Šiaurės karą (1700–21) L. K. Pociejus drauge su G. A. Oginskiu vadovavo Rusijai palankių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų grupuotei, kovojančiai su švedais ir jų sąjungininkais Sapiegomis (dalyvavo 1700 Valkininkų konfederacijoje ir Valkininkų mūšyje, kuriame Sapiegų kariuomenė buvo sumušta).
Rusijos caro Petro I pastangomis 1709 paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu ir Vilniaus kaštelionu. Nuo 1722 Vilniaus vaivada. Su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene dalyvavo mūšiuose su turkais ir Krymo totoriais Vengrijoje, Moldavijoje, Ukrainoje. 1697 Abiejų Tautų Respublikos Seime buvo vienas įstatymo dėl Lietuvos ir Lenkijos teisių sulyginimo (coaequatio iurium) iniciatorių – siekė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisės būtų sulygintos su Lenkijos bajorų teisėmis. Vienas 1716 Vilniaus konfederacijos organizatorių ir vadų.
415