Liùdvikas XIV (Louis XIV) 1638 09 05Saint-Germain-en-Laye (prie Paryžiaus) 1715 09 01Versalis, Prancūzijos karalius (1643–1715). Burbonų dinastijos. Liudviko XIII ir Onos Austrės sūnus. Vadintas Karaliumi Saule.
Iki 1661 regente oficialiai buvo Ona Austrė, bet faktiškai valdė kardinolas G. Mazarini. Pradėjęs valdyti Liudvikas XIV paskelbė, kad neskirs pirmojo ministro, suėmė superintendantą (finansų ministrą) N. Fouquet ir įsteigė finansų priežiūros tarybą, kurios įtakingiausias narys buvo J.-B. Colbert’as, 1665–83 – finansų generalinis kontrolierius. Liudvikas XIV vykdė protekcionistinę ir merkantilistinę ūkio politiką, kuri iš pradžių sustiprino manufaktūras ir prekybą. Padėtis pasikeitė karaliui pradėjus persekioti hugenotus (1685 atšaukus Nantes’o ediktą); iš Prancūzijos pabėgo dešimtys tūkstančių amatininkų ir prekeivių.
Liudvikas XIV (aliejus, 1702, dailininkas Hyacinthe′as Rigaud, Luvro muziejus Paryžiuje)
Siekdamas vyrauti Europoje Liudvikas XIV dalyvavo keturiuose dideliuose karo konfliktuose: Devoliuciniame kare (1667–68), Olandijos (1672–78), Augsburgo lygos (1688–97) ir Ispanijos įpėdinystės kare. Per juos Prancūzija įgijo teritorijų: prisijungė Franche‑Comté, keletą svarbių miestų tvirtovių Flandrijoje, bet šalis nuskurdo, galiausiai prarado vyraujančią padėtį Europoje.
Liudvikas XIV pagarsėjo menų globa: įkūrė Dailės ir skulptūros (1655), Mokslo (1666) ir Architektūros (1671) akademijas, 1680 – nacionalinį teatrą Comédie Française. Nacionaliniu pasididžiavimu tapo Versalio karaliaus rūmai (Versalis). Jo dvare kūrė poetai ir dramaturgai Molière’as, J. B. Racine’as, literatūros kritikas N. Boilea‑Despréaux, prancūzų operos pradininkas kompozitorius J. B. Lully ir kiti. Ilgas Liudviko XIV valdymas tapo klasikiniu absoliutinės monarchijos simboliu.