Liudviko XIII stilius

Liùdviko XIII stlius (pranc. style Louis XIII), Prancūzijos architektūros, interjero įrangos ir dailės stilius; ankstyvojo baroko tarpsnis.

Plėtotas valdant Liudvikui XIII (1610–43); kartais datuojamas nuo Henriko IV valdymo pradžios (1589) iki Liudviko XIV valdymo pabaigos (1715). Karaliaus dvare dirbantys užsienio arba užsienyje mokslus baigę meistrai plėtojo vėlyvojo renesanso, flamandų manierizmo, italų ir ispanų dailės tendencijas.

Visuomeninėje architektūroje vyravo stačiakampio plano raudono mūro su baltais apvadais (Medžioklės rūmai Versalyje, 1624, architektas P. Le Roy) arba klasikinių formų (Liuksemburgo rūmai Paryžiuje, 1614–30, architektai S. de Brosse’as, C. Metézeau) pastatai su kampiniais paviljonais, dengti aukštais, laužytais stogais. Sakraliniai pastatai projektuoti sekant italų renesanso architektūra (Sorbonos universiteto Šv. Uršulės koplyčia Paryžiuje, 1635–48, architektas J. Le Mercier).

Liuksemburgo rūmai Paryžiuje (1614–30, architektai S. de Brosseʼas, C. Metézeau, dabar Senato rūmai)

Interjerai dekoruoti gobelenais, kilimais, taikomosios dailės dirbiniais, sienos – buazerija, tapybos pano, stiuko lipdiniais, lubos – kesonais. Tapybai būdinga renesanso, manierizmo ir ankstyvojo baroko bruožai, olandų realizmo, karavadžizmo įtaka. Skulptūroje vyravo religinė tematika, gausiai kurta antkapinė plastika. Gaminti masyvių formų ąžuoliniai, riešutmedžio, juodmedžio baldai (krėslai, stalai, kabinetai, lovos su baldakimu) tekintomis kojomis, dekoruoti arabeskų, gėlių girliandų, kaukių, gausybės ragų, putų motyvų drožiniais. Plėtota auksakalystė, emalio dirbiniai. Žymesni Liudviko XIII tapytojai – Ph. de Champaigne’as, S. Vouet, broliai A. ir L. Le Nainai, C. Vignonas, N. Tournier (1600–60), G. de La Touras, skulptoriai – S. Guillainas (1581–1658), G. Guérinas (1606–78), auksakalių ir emalio meistrų Tautinų, Limosinų šeimos.

L: A. Blunt Art and Architecture in France 1500–1700 Harmondsworth 1954; F. Gebelin L’Époque Henri IV et Louis XIII Paris 1969.

2972