Liudvinãvas, miestelis Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 9 km į pietus nuo Marijampolės, prie Šešupės ir Sūduonios santakos; seniūnijos, parapijos centras. 843 gyventojai (2021). Iš vakarų prie Liudvinavo prieina Paežerių, Liudvinavo ežerai. Plentai į Marijampolę, Krosną. Liudvinavas – stačiakampio plano. Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1730, perstatyta 1975; joje yra dailės paminklų). Paštas, K. Borutos gimnazija (iki 1944 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–54 septynmetė, aštuonmetė, 1955–2015 vidurinė mokykla; veikia mokyklos muziejus), laisvalaikio salė, biblioteka (1939). 0,5 km į pietvakarius nuo miestelio yra Liudvinavo piliakalnis.
Liudvinavo herbas
Istorija
Liudvinavas įsikūrė 18 a. pradžioje Punios girioje. Iš pradžių vadintas Trobomis. Punios seniūnas Liudvikas Pacas Trobų vietoje įkūrė miestelį ir suteikė jam dabartinį vardą. Po 1717 pastatyta bažnyčia. Magdeburgo teisė nuo 1719 (pakartota 1746 ir 1757). 19 a. antroje pusėje A. Botyrius, F. Fortunatovas ir V. Milleris tyrė Liudvinavo šnektą. 1905 12 Liudvinavo gyventojai išvaikė valsčiaus rusišką administraciją. 1907 įsikūrė Žiburio draugijos skyrius. 1911 14 veikė Blaivybės draugijos skyrius. Per I pasaulinį karą miestelis sudegė. Nuo 20 a. pradžios iki 1950 Liudvinavas – valsčiaus centras. 1941 09 Marijampolėje nužudyti Liudvinavo žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Vytauto rinktinės partizanai. 1947 04 27 sovietų saugumiečiams apsupus štabo bunkerį Liudvinavo valsčiuje susisprogdino štabo viršininkas V. Vabalas (slapyvardis Kunigaikštis), Globos poskyrio viršininkas A. Pečiulis (Baritonas) ir ryšininkė J. Senkutė (Pušelė). 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 16 Liudvinavo gyventojų. Sovietų okupacijos metais Liudvinavas buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2001 patvirtintas Liudvinavo herbas. Liudvinave gimė Kovo 11 Akto signataras, diplomatas P. Vaitiekūnas. 1800 buvo 312, 1897 – 593, 1959 – 830, 1970 – 840, 1979 – 973, 1989 – 977, 2001 – 1055, 2011 – 966 gyventojai.
-Trobos