Liuksemburgo gamtinis žemėlapis
Liùksemburgo gamtà
Reljefas
Liuksemburgo šiaurinę dalį (32 % teritorijos) užima Öslingo (Eislingo, Isleko) plokščiakalnis (Ardėnų kalnų dalis; didžiausias aukštis 559 m). Pietinė dalis (68 % teritorijos) vadinama Gutlandu, arba Bon Pays (Lotaringijos aukštumos dalis); joje yra karstinių urvų (Moestroffo urvas 4 km ilgio).
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio temperatūra 1–4 °C, liepos 11–24 °C. Per metus iškrinta 730–890 mm kritulių; dažni rūkai (sostinėje Liuksemburge jų būna 70 dienų per metus).
Vidaus vandenys
Didžiausia upė – Moselis (beveik visas Liuksemburgas yra jo baseine). Moseliu, Sûre’o žemupiu ir jo intaku Ouru eina siena su Vokietija.
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, rudžemiai, smėlžemiai.
Augalija
Miškai užima 35 % Liuksemburgo teritorijos (daugiausia ąžuolynai, ąžuolų ir skroblų miškai, bukynai).
Aplinkos apsauga
Liuksemburgo rytinėje dalyje yra Vokietijos-Liuksemburgo gamtos parkas, šiaurės vakarinėje –Aukštutinio Sûre’o gamtos parkas (įkurtas 1999). 2 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (plotas 17 213 ha).
Alzetteʼo upė sostinėje Liuksemburge
Liuksemburgo konstitucinė santvarka
Liuksemburgo partijos ir profsąjungos
Liuksemburgo ginkluotosios pajėgos