Liùksemburgo kis
Bendroji ūkio apžvalga
Liuksemburgas – turtingiausia Europos Sąjungoje ir viena turtingiausių pasaulio valstybių. Su Belgija ir Nyderlandais Liuksemburgas sudaro ekonominę ir muitų sąjungą Beniliuksą. Liuksemburgas – tarptautinis finansų, draudimo ir bankininkystės centras; daug kontroliuojančiųjų bendrovių. Finansinės paslaugos yra svarbiausia ūkio šaka, kuriai tenka daugiau kaip 35 % BVP.
2017 BVP sudarė 62,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 62,1 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 105 811 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 105 100 JAV dolerių). BVP struktūra – diagramoje. Infliacija 2 % (2018). Užsienio skola 4178,4 mlrd. JAV dolerių (2018).
https://s.vle.lt/diagramos/299.html
2021, Pasaulio banko duomenimis, Liuksemburgo BVP sudarė 86,711 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 86,117 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 135 683 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 134 754 JAV dolerių). Infliacija 4,2 % (2023 08).
Pramonė
bendrovės ArcelorMittal plieno lydymo gamykla Esch-sur-Alzette
Svarbiausia Liuksemburgo pramonės šaka – juodoji metalurgija (nuo 19 a. pabaigos). Jai naudota geležies rūda iki 20 a. 8 dešimtmečio pabaigos buvo kasama Liuksemburgo pietvakarių dalyje, Minette’o telkinyje (telkinys išeksploatuotas). Plieno gamybos krizė lėmė Liuksemburgo juodosios metalurgijos šakos modernizavimą ir tolesnę pramonės diversifikaciją. Didžiausia juodosios metalurgijos bendrovė – ArcelorMittal. 2017 pagaminta 2,17 mln. tonų žaliavinio plieno, 2,45 mln. tonų valcuotojo plieno. Pradėta plėtoti chemijos pramonę (gaminama kaučiukas, plastikai, padangos, dažai, lakai, vaistai, kosmetikos priemonės, fotografinis popierius ir kita); yra Goodyear Tire & Rubber Company, Du Pont bendrovių įmonių. Kitos pramonės šakos: mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, stiklo, cemento, keramikos, popieriaus, poligrafijos, odos, siuvimo, maisto (malimo, alaus, alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, tabako; 2018 pagaminta 135 907 hektolitrai vyno, 268 221 hektolitras alaus) pramonė.
Elektros energiją daugiausia gamina hidroelektrinės (jų yra prie Sûre’o ir Ouro upių) ir šiluminės elektrinės, kūrenamos importuojamomis gamtinėmis dujomis. 2017 pagaminta 2,2 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, iš jų 64 % – hidroelektrinėse, 20 % – šiluminėse, 11 % – vėjo, 5 % – saulės elektrinėse. Gaminamos elektros energijos šalies poreikiams nepakanka, didžioji dalis jos importuojama iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos.
Bioprodukcinis ūkis
vynuogynai Moselio pakrantėse
Dirbamoji žemė užima 24,2 % Liuksemburgo teritorijos, pievos ir ganyklos – 26 % (2015). Vyrauja nedideli ūkiai. Auginama javai, bulvės, pašariniai augalai, pievagrybiai; Moselio slėnyje – vynuogininkystė, sodininkystė. Augalininkystės produkcijos rodikliai – 1 lentelėje. Veisiama daugiausia pieniniai galvijai, kiaulės. 2016 paruošta 382 016 m3 medienos.
1
Turizmas
2018 Liuksemburgą aplankė 1 017 733 užsienio turistai (daugiausia iš Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos). Pajamos iš turizmo 4,98 mlrd. JAV dolerių (2017). Svarbiausi turistiniai objektai: sostinė Liuksemburgas, Ardėnų kalnai, Clervaux, Diekircho miestai, Bourscheido, Viandeno, Wiltzo ir kitos pilys, Moselio slėnis, Mondorf-les-Bains’o balneologijos kurortas.
Clervaux miestas
Transportas
Liuksemburgas (miestas)
Geležinkeliai ir automobilių magistralės į gretimų valstybių miestus. Geležinkelių yra 275 km (2017), iš jų elektrifikuota 262 kilometrai. Automobilių kelių yra 2914 km (2018; visi su kieta danga), iš jų 165 km – greitkeliai. Laivuojama reguliuota Moselio upė (37 km); prie jos yra Merterto upių uostas. Netoli sostinės Liuksemburgo yra Liuksemburgo tarptautinis oro uostas. Dujotiekių 142 km, naftos produktotiekių 27 km (2013).
Bankai
Liuksemburgo bankų sistemą sudaro Liuksemburgo centrinis bankas (Banque Centrale du Luxembourg, įkurtas 1998) ir 139 komerciniai bankai (beveik visi jie yra užsienio bankų antrinės bendrovės ir skyriai; savo skyrius Liuksemburge turi 28 šalių bankai). Liuksemburgas yra antras pagal dydį pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) investicinių fondų centras. Liuksemburgo vertybinių popierių birža (įkurta 1928). Liuksemburgo piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2002 vietoj Liuksemburgo franko (įvestas 1854) ir legalia mokėjimo priemone laikyto Belgijos franko.
Valstybės banko ir taupomosios kasos (Banque et Caisse dʼÉpargne de lʼÉtat) būstinės pastatas Liuksemburgo mieste (buvęs plieno gamybos bendrovės ARBED būstinės pastatas)
Užsienio prekyba
Liuksemburgo užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2017 eksportuota prekių už 12,7 mlrd. eurų, importuota už 19,0 mlrd. eurų. Eksportuojama daugiausia mašinos ir įranga, plienas, plastikai ir jų gaminiai, transporto priemonės, gumos pramonės produktai, maisto produktai, importuojama daugiausia transporto priemonės, mašinos ir įranga, mineralinis kuras, metalai, plastikai. Liuksemburgo užsienio prekybos partneriai – diagramose. Įplaukų gaunama iš finansinių operacijų ir turizmo. 2022 Liuksemburgas daugiausia eksportavo į Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus (daugiausia plieno produktus, mašinas ir įrangą, maisto produktus, deimantus, chemikalus), daugiausia importavo iš Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų (daugiausia degalų, maisto produktų, metalų).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2017 Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta sudarė 43,1 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Liuksemburgą prekių už 13,2 mln. eurų (daugiausia plastikų ir jų dirbinių, elektros mašinų ir įrangos, baldų), importavo iš Liuksemburgo už 29,9 mln. eurų (daugiausia metalinių konstrukcijų, plastikų ir jų dirbinių, parfumerijos prekių).
2022 Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta sudarė 84 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Liuksemburgą prekių už 52 mln. eurų (daugiausia tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, plastikų ir jų gaminių), importavo iš Liuksemburgo prekių už 32 mln. eurų (daugiausia transporto priemonių, mašinų ir jų įrenginių, žaislų ir sporto reikmenų). Liuksemburgo tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 1,33 mlrd. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos Liuksemburge – 68,9 mln. eurų.
Liuksemburgo BVP struktūra (2017)
2271
-Liuksemburgo pramonė; -Liuksemburgo žemės ūkis; -turizmas Liuksemburge; -Liuksemburgo transportas; -Liuksemburgo bankai; -Liuksemburgo užsienio prekyba; -Liuksemburgo ekonominiai ryšiai su Lietuva
Liuksemburgo konstitucinė santvarka
Liuksemburgo partijos ir profesinės sąjungos
Liuksemburgo ginkluotosios pajėgos