liuminescencinė analizė

liuminesceñcinė anãlizė, spektrinės analizės metodas, grindžiamas medžiagų liuminescencija. Skiriama cheminė (nustatoma, ar mišinyje yra ieškomo elemento, t. p. jo kiekis) ir rūšinė (mėginiai skirstomi pagal gebėjimą liuminescuoti) liuminescencinė analizė. Dažniausiai naudojama fotoliuminescencija, sukelta dujinio išlydžio šviesos šaltinio, elektros kibirkšties, lazerio spinduliuotės. Mėginio liuminescencija registruojama vizualiai arba fotoelektriniais imtuvais. Priemaišų kiekis mėginyje nustatomas pagal liuminescencijos intensyvumą. Liuminescencinės analizės koncentracijos nustatymo jautris 10^-11–10^-10 g/cm³. Normaliomis sąlygomis liuminescuoja nedaug neorganinių junginių (retųjų žemių elementai, urano (III, IV, VI) junginiai, kai kurių sunkiųjų metalų, pvz., Tl⁺, Sn²⁺, Sb³⁺, Bi³⁺, Pb²⁺, In³⁺, druskos), todėl liuminescencinei analizei naudojami organiniai junginiai, su metalo jonais sudarantys liuminescuojančius kompleksinius junginius. Liuminescencinės analizės būdu nustatomi Al, Au, B, Be, Ca, Cd, Cu, Eu, Ga, Gd, Ge, Hf, Hg, Mg, Nb, Pd, Rh, Rn, S, Sb, Se, Sm, Sn, Ta, Tb, Th, Te, W, Zn, Zr. Dauguma organinių junginių liuminescuoja patys, kiti tik kompleksiniuose junginiuose su kitais organiniais junginiais. Liuminescencija tuo stipresnė, kuo geriau organinis junginys sugeria ultravioletinę elektromagnetinę spinduliuotę, pvz., alifatiniai, sotieji cikliniai angliavandeniliai, policikliniai arenai. Liuminescencinė analizė naudojama junginiams ir jų kiekiui nustatyti, aplinkos užterštumui tirti, biochemijoje (pvz., baltymams, membranoms ir jų sąveikai su kitomis molekulėmis tirti), medicinoje.