Janušýtė Liūnė, tikr. Liucija 1909 08 03Kretinga 1965 05 06Vilnius, lietuvių rašytoja. Lietuvos universitete studijavo humanitarinius mokslus. Vėliau kurį laiką gyveno Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje (3 metus Paryžiuje). 1940–41 bendradarbiavo žurnale Šluota, 1945–46 dirbo laikraštyje Tiesa.
Liūnė Janušytė
Nuo 1926 periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Tetos Liūnės ir kitais slapyvardžiais. Feljetonuose (rinkiniai Ant ko ir pasirašau… 1935, Važiuojam! 1936) išjuokė valdininkų, studentų, vadinamųjų poniučių gyvenimą; būdinga netikėtos komiškos situacijos, parodija, hiperbolės. Už valdžios žmonių įžeidinėjimą kūriniuose pašalinta iš Lietuvių rašytojų draugijos ir Žurnalistų sąjungos. Satyriniame romane Korektūros klaida (1938 22011) pavaizdavo Paryžiaus bohemą. Sovietiniu laikotarpiu parašė ideologizuotų apysakų (Pirmosios dienos 1948, Žalioji šeima 1950) ir pjesių vaikams, su J. Mackoniu – libretą operetei Auksinės marios (pastatyta 1955, kompozitorius A. Belazaras), komedijų mėgėjų teatrams, feljetonų (rinkinys Iki pasimatymo! 1964). Išvertė A. Fadejevo, Ilfo ir Petrovo ir kitų kūrinių. L. Janušytės kūrybos paskelbta bulgarų, estų, latvių, lenkų, rusų kalbomis.
Marsas; Žemaičiokė; Gagrys; Teta Liūnė
1388
R: Taškai ir daugtaškiai Vilnius 1979.