liustrãcija (lot. lustratio), valstybės politika, siekianti riboti galimybę įsidarbinti svarbiose valstybės institucijose asmenims, įtariamiems anksčiau buvusio ir nuversto politinio režimo laikotarpiu pažeidinėjus žmogaus teises.
Liustracija platesne prasme (kai naujai valdžioje įsitvirtinusios politinės jėgos šalina iš valstybės aparato jiems nepriimtinus asmenis) žinoma nuo seno. 20 a. vienas ryškiausių pavyzdžių – 3–4 dešimtmečio vadinamieji valymai Sovietų Rusijoje. Siauresne prasme (žmogaus teisių pažeidinėjimai) liustracija vykdyta po II pasaulinio karo, pvz., Vokietijoje (denacifikacijos dalis), Japonijoje.
Didesnio masto liustracija vykdyta 20 a. pabaigoje pokomunistinėje Vidurio ir Rytų Europoje ir palietė kai kuriuos buvusius komunistų funkcionierius bei valstybės specialiųjų represinių tarnybų darbuotojus ir jų informatorius. Liustracijos politika šalyse skyrėsi priklausomai nuo komunistinio laikotarpio ypatybių, pokomunistinės visuomenės ir valdančiojo elito nuostatų, visuomenėje buvo liustracijos šalininkų ir priešininkų. Valstybėse, kur senojo režimo atstovai liko valdyti arba po trumpo laikotarpio grįžo į valdžią (Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Uzbekijoje ir kitur), liustracija nevykdyta arba neturėjo teisinės galios.
Griežčiausiai liustracija taikyta Čekijoje ir buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Pagal Čekijos 1991 Komunistinio režimo neteisėtumo įstatymą Čekijos komunistų partija paskelbta nusikalstama organizacija, pasmerktos komunizmo ideologijos pagrindu kurtos organizacijos ir daugiausia tos, kurių veikla buvo nukreipta riboti žmogaus teises arba prieš demokratiją. Rajoninio ir aukštesnio lygio kompartijos pareigūnai, saugumo tarnybų karininkai ir agentai (apie 9000 žmonių) iš karto pašalinti iš užimamų postų valstybinio ir viešojo administravimo, kariuomenės, saugumo tarnybų, valstybinės žiniasklaidos priemonių, valstybės įmonių, teisėtvarkos bei akademinių institucijų. Įstatymas pritaikytas apie 140 000 žmonių. Buvo patikrintos per 400 000 žmonių biografijos, 3 % jų pripažinti specialiųjų tarnybų informatoriais.
Pagal Vokietijų suvienijimo sutartį buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos valstybinių įstaigų darbuotojai ir teisėjai privalėjo pakartotinai rašyti prašymus dėl priėmimo į darbą. Valstybinės įstaigos gavo teisę pasiteirauti informacijos apie kiekvieną, pretenduojantį tapti valstybės tarnautoju, vėliau teisėjų priimta mažiau nei pusė ir apie trečdalis mokytojų ir mokyklų direktorių. Vokietijoje pagal 1991 Stasi dokumentų įstatymą visi buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos piliečiai gavo teisę susipažinti su savo bylomis, visiems Stasi darbuotojams 15 metų uždrausta dirbti valstybinį darbą.
Kitose Rytų Europos šalyse liustracijos politika nebuvo nuosekli, pvz., Vengrijos Konstitucinis Teismas liustracijos įstatymą pripažino prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui. Vykdant liustraciją pasitaikė stichiškumo apraiškų (pvz. Lenkijoje liustraciją liečiančius dokumentus kartais skelbdavo pavieniai asmenys arba privatūs laikraščiai), bet ji niekur nebuvo savaiminė, kaip Portugalijoje po 1974 (čia liustracijos tikslams kurtos darbininkų komisijos). 21 a. pradžioje kai kurių Rytų Europos valstybių (pvz., Ukrainos) visuomenės dalis vis dar mano, kad liustraciją reikėtų tęsti.
Lietuvoje
Lietuvoje liustracijos problemą imta spręsti nuo pat Kovo 11 Akto paskelbimo. 1990 03 27 Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė kreipimąsi į Lietuvos gyventojus, kurie SSRS okupacijos metais bendradarbiavo su KGB. Kreipimesi skelbta, kad asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų Lietuvos gyventojams ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su KGB, nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitų Lietuvos Respublikos valdžios persekiojimų, slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jei į viešumą iškiltų kokiu kitu būdu; Lietuvos gyventojų bendradarbiavimas su KGB įstaigomis ir jų darbuotojais po 1990 03 31 bus vertinamas kaip Lietuvos Respublikos interesams žalinga veikla. 1991 08 23 iš visų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo frakcijų atstovų sudaryta Laikinoji tyrimo komisija KGB veiklai Lietuvoje ištirti, jos pagrindinė funkcija buvo nustatyti, ar svarbiose valstybės valdymo institucijose nedirba buvusieji KGB pareigūnai ir slapti bendradarbiai.
1991 12 17 priimtas įstatymas Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo. 1998 Seimas po ilgų diskusijų priėmė įstatymą Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos (įsigaliojo 1999 01 01).
Įstatyme konstatuojama, kad SSRS valstybės saugumo komitetas (Vidaus reikalų liaudies komisariatas, NKVD, Valstybės saugumo liaudies komisariatas, NKGB, Valstybės saugumo ministerija, MGB, KGB, toliau – KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą, politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvoje. Buvę KGB kadriniai darbuotojai 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo negali dirbti valstybės pareigūnais, tarnautojais valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, Valstybės saugumo departamente, policijoje, prokuratūroje, teismuose, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę bei priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatais, notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, t. p. negali dirbti darbo, susijusio su ginklo turėjimu.
Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos
Įstatymo apribojimai nebuvo taikomi tik kriminalines bylas tyrusiems ir su represijomis nesusijusiems buvusiems KGB darbuotojams. 2000 01 01 įsigaliojo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (toliau – Liustracijos įstatymas), kurio svarbiausia paskirtis – įgyvendinti valstybės teisę taikyti asmens lojalumo ir patikimumo valstybei principą valstybės pareigūnams ir tarnautojams, dirbantiems teisėtvarkos, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose, ir apsaugoti juos nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo, verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą. Įstatymas nustatė slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenų kategorijas, jų prisipažinimo ir pateiktos informacijos apsaugos ar jos paskelbimo sąlygas bei tvarką. 2000 veiklą pradėjo tarpžinybinė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo ir veiklos vertinimo komisija (nuo 2005 – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija). Generalinė prokuratūra į komisiją teikia vieną, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – po du kandidatus; komisijos narius ir pirmininką Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu skiria Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Komisijai buvusios SSRS specialiųjų tarnybų slapti bendradarbiai galėjo prisipažinti apie savo santykius su šia organizacija. Per Liustracijos įstatymo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį komisijai prisipažino 1589 asmenys (daugiausia KGB agentai, t. p. kelios dešimtys KGB patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų). Jų duomenys yra įslaptinti, šantažuojami ar kitą neteisėtą poveikį patiriantieji šie asmenys bus ginami valstybės. Prisipažinusiam asmeniui pateikus žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpus, komisija priima sprendimą viešai paskelbti duomenis. Prisipažinęs asmuo komisijos sprendimą gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Asmenims, kurie per 6 mėnesius neprisipažino įstatymo nustatyta tvarka ir apie kurių bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis yra surinkta pakankamai duomenų, taikomi 10 metų veiklos apribojimai, apie tai skelbiama spaudoje. 2005–06 nustatyti 52 asmenys, iš jų 14 asmenų Vilniaus apygardos administracinis teismas komisijos sprendimą panaikino, 38 slaptų buvusios SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbių asmens duomenys paskelbti Valstybės žiniose ir kitur.
2605