Degėsỹs Liutauras 1953 10 01Vilnius, lietuvių filosofas, rašytojas. Dr. (hum. m.; filosofijos m. kand. 1982). 1976 baigė Vilniaus universitetą (psichologiją). 1976–79 dėstė Kauno politechnikos institute, nuo 1979 dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1996 Vilniaus pedagoginis institutas, 1996–2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011–18 Lietuvos edukologijos universitetas); nuo 2007 Filosofijos katedros vedėjas; docentas (1986). Stažavo Prahos ir Budapešto universitetuose, tobulinosi ir dėstė Švedijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kūryba
Poezijos rinkinių Meilės akys (1985), Tai naktis (1990) temos – meilė, ilgesys, melancholiška nuotaikų sklaida. Eilėraščių rinkiniams Iš niekur (1995), Žvėrynas (1998), Žvėrynas. Žolynas (2006–07) būdinga ironija, jausminga kalba. Filosofinių esė rinkiniuose Kelionė į ten ir atgal (2007), Kitaip nei kitaip (2008), Prisiminimų prisiminimai (2010), Apatiniai gyvenimo drabužiai (2018), Viskas buvo ne taip (2022) aprašomos geografinės fizinės ir metafizinės kelionės, apžvelgiami kultūriniai stereotipai ir skirtumai, atsiskleidžiantys paradoksaliose situacijose. Sukūrė eilėraščių vaikams (rinkiniai Žalias paukštis 1984, Rugsėjo žvaigždė 1989). Parašė vadovėlius Etika VII–IX klasei (2000 22001), Etika kaip loginio mąstymo teorija ir praktika (su R. Aškinyte, 2004), Ekonominio gyvenimo mitologija ir kasdienybė, Kasdienio ir socialinio gyvenimo tikrovė (abu 2007), Mano ir tavo šalis Lietuva (su R. Aškinyte, 2008). Dar išleista L. Degėsio poezijos rinktinė Miego gėlės (2008).
Liutautas Degėsys
Parašė romanus Romanas: dvi istorijos apie vieną meilę (2014), Tavo rytoj buvo vakar (2017), Lengva nebus (2020).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2014), Juozo Tumo‑Vaižganto premija (2020).
2271