liutecis
liutècis, lutècis (Lutetium; pagal senąjį lotynišką Paryžiaus vardą Lutetia), Lu, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; lantanoidas, retųjų žemių elementas. Sidabriškai baltas kietas metalas. Heksagoninė kristalinė gardelė. Žinomi 5 liutecio izotopai. Ore apsitraukia tankia, patvaria liutecio oksido plėvele, kaitinamas jungiasi su halogenais, siera ir kitais nemetalais, reaguoja su neorganinėmis rūgštimis. Gamtoje randamas su kitais retųjų žemių elementais mineraluose ksenotime, euksenite, bastnezite. Gaunamas perdirbant rūdos koncentratą, nuo kitų lantanoidų atskiriamas ekstrahavimo arba jonų mainų būdu. Grynas liutecis gaunamas liutecio fluoridą LuF3 veikiant kalciu.
Naudojamas lazerinėms medžiagoms, kaitrai atspariai, superlaidžiai keramikai gaminti, branduolinėje energetikoje, lydiniams legiruoti. Brangesnis už auksą ir platiną. Liutecį 1907 atrado Georgesas Urbainas (Prancūzija).
1