„Living Theatre“, Jungtinių Amerikos Valstijų vadinamojo nebrodvėjinio, arba užbrodvėjinio (off‑Broadway), teatro trupė. 1947 Niujorke įkūrė ir vadovavo J. Beckas su žmona J. Malina (abu aktoriai ir režisieriai). 6 dešimtmetyje trupės kūrybai įtakos turėjo B. Brechto epinio teatro, vėliau – A. Artaud žiaurumo teatro (J. Gelberio Ryšininkas 1959, K. H. Browno Brigas 1963) teorija, pacifistinės, anarchistinės idėjos. 1963 dėl konfliktų su Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia Living Theatre išvyko į Europą, 1963–68 ir 1975–83 čia vaidino (daugiausia Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijoje, Italijoje). Spektakliuose Misterijos ir mažesni kūriniai (1964), Frankenšteinas (1965, pagal M. Shelley), B. Brechto Antigonė (1967, pagal Sofoklį), Rojus dabar (1968) atsisakoma tradicinių teatro raiškos priemonių (dekoracijų, kostiumų, apšvietimo, erdvės dalijimo į sceną ir žiūrovų salę), jiems būdinga isteriška, agresyvi atmosfera, drąsi politikos ir erotikos sąsaja.
Living Theatre. Spektaklio Rojus dabar scena (1969; Round House Londone)
1970 trupė suskilo, grupė, likusi su Living Theatre įkūrėjais, tęsė veiklą: 1970–71 vaidino Brazilijoje, 1971–74 ir nuo 1984 – Jungtinėse Amerikos Valstijose (nuo 1985 vadovai J. Malina ir H. Reznikovas). Living Theatre plėtoja politinio, propagandinio teatro kryptį, spektakliuose (Septynios meditacijos apie politinį sadomazochizmą 1973, Pinigų bokštas 1974, Miego archeologija 1983) neigia piniginius santykius, demaskuoja valdžios autokratiją, propaguoja laisvą anarchistinę žmonių bendruomenę.