Rebreanu Liviu (Livijus Rebriãnu) 1885 11 27Târlişua (Bistriţos‑Nǎsǎudo apskr.) 1944 09 01Valea Mare (Argeşo apskr.; nusižudė), rumunų rašytojas. Rumunijos mokslų akademijos narys (1939). 1906 baigė Budapešto karo akademiją. Bendradarbiavo leidiniuose Ordinea ir Falanga literară şi artistică. Austrijos-Vengrijos vyriausybės reikalavimu 1910 išsiųstas iš šalies; tais pačiais metais grįžo į Bukareštą. 1911–12 Craiovos nacionalinio teatro sekretorius. I pasaulinio karo metais dirbo laikraščio Adevǎrul reporteriu. Bendradarbiavo žurnale Sburǎtorul. 1928–30 vadovavo Bukarešto nacionaliniam teatrui. 1940–44 Rumunijos rašytojų sąjungos pirmininkas.
Ankstyvuosiuose apsakymuose Driskiai (Golanii 1916), Susidorojimas (Răfuiala 1919) vaizduojami paprasti kaimo žmonės, socialiniai pastebėjimai susipynę su gilia psichologine analize, pagrindinis herojus blaškosi tarp tyros meilės ir aistringo noro turėti žemės. Romane Pakartųjų miškas (Pădurea spânzuraţilor 1922) vaizduojama paprastų žmonių gyvenimas karo metais, jų likimai ir dramos, būdinga psichologizmas. Tos pačios temos ryšku novelėse (rinkiniai Rūpesčiai / Frǎmîntǎn 1912, Katastrofa / Catastrofa, Lemtis / Norocul, abu 1921, Sapnų rinkinys / Cuibul visurilor, Gulbės giesmė / Cântecul lebedei, abu 1927, Icikas Štrulis dezertyras / Iţic Ştrul dezertor 1932). Parašė pirmuosius rumunų literatūroje moderniuosius romanus Jonas (Ion 1920), Sukilimas (Răscoala 1932), kuriuose vaizduojamas Rumunijos kaimas, kai žmonėms sunku išlaikyti psichologinę pusiausvyrą ir išsaugoti tikrąsias vertybes. Dar parašė papročių komedijų (Vokas / Plicul 1923, Apaštalai / Apostolii 1926), teosofinį romaną Adomas ir Ieva (Adam şi Eva 1925), psichologinį romaną Čuliandra (Ciuleandra 1927), istorinį romaną Karalaitis (Crăişorul 1929), politinį romaną Gorila (1938), nuotykių romaną Abudu (Amândoi 1940), esė ir atsiminimų.
2587