Rygos šilingas iš Pagiegalos kapinyno (dabar Panevėžio rajono savivaldybės teritorija; 1540, 19,5 mm skersmens, Lietuvos nacionalinis muziejus)
Livònijos monètos, Livonijos ordino žemių 14–16 amžiuje sidabrinės ir auksinės monetos; kaldintos nuo 14 amžiaus vidurio iki Livonijos konfederacijos suirimo (1561). Pradėtos kaldinti 14 amžiaus viduryje Revelyje (dabar Talinas) ir Dorpate (dabar Tartu); iš pradžių kaldinta smulkias sidabrines monetas artigus, nuo 14 amžiaus pabaigos vadinamuosius Liubeko pfenigus ir šilingus. 14 amžiuje monetas kaldino Rygos, Revelio, Vendeno (dabar Cėsys) miestai, Rygos arkivyskupija, Dorpato, Saaremos-Läänemos vyskupijos. Po 1422–1426 pinigų reformos monetas leista kaldinti tik Rygos arkivyskupui, o po Salaspilio sutarties (1452) – ir Livonijos ordino magistrui. 1515 Rygoje pradėtos kaldinti didesnio nominalo monetos – markės ir ferdingai, 1523 – pirmosios auksinės monetos dukatai, 1525 buvo nukaldinti taleriai. 1558–61 Revelyje ir Rygoje kaldintos sidabrinės klipos. Smulkių nominalų monetų randama Lietuvoje (dažniausiai šiaurinėje dalyje).
2271