Livònijos valstiẽčių téisė, baltų teisės sąvadas, 13–16 a. galiojęs Livonijoje. Pagal turinį – Latvijos ikikrikščioniškojo laikotarpio genčių paprotinė teisė, 13 a. užrašyta vokiečių kalba.
Pagal etnines grupes išskiriami trys kodeksai: kuršių, latgalių ir lybių su estais. Seniausiu jų laikoma Rygos arkivyskupijos valstiečių teisė (13 a. pirmoje pusėje – latgalių teisė), viduriniu – lybių ir estų teisė (13 a. pirma pusė), jauniausiu – kuršių teisė (13 a. 8 dešimtmetis).
Baudos už nusikaltimus pagal Livonijos valstiečių teisę nustatytos Livonijos piniginiu vienetu – marke (kuršių teisėje žinomas ir ozeringas). Latgalių ir kuršių teisės kodeksai daugiau neredaguoti ir po 14 a. vidurio teismuose nenaudoti. Lybių teisės pagrindu sukurta baudžiavą įtvirtinanti visuotinė Livonijos valstiečių teisė galiojo iki 16 amžiaus. Ją Švedijos valdomoje Vidžemėje (1629–1710) pakeitė įsigaliojusi trijų pakopų teismų sistema, t. p. Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės Kuršo statutai. Kaip baltų teisės istorijos šaltinį Livonijos valstiečių teisę pirmą kartą paskelbė J. Arndtas kronikoje Die Liefländische Chronik… (1753).