lzdas, gūžtà, įrengta vieta kiaušiniams dėti, perėti, jaunikliams veisti ir auginti, kartu ir slėptis nuo priešų. Lizdą rengia bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai.
širšuolių (Vespa crabro) lizdas
Bendruomeninės vapsvos lizdą suka iš jaunų šakelių, medienos plaušelių ir seilių, pavienės vapsvos – iš seilėmis sulipdytų žemės grumstelių, cigarsukiai – iš cigaro formos į vamzdelius susuktų lapų, skruzdėlės – iš augalų lapų ir medžių žievės, termitai – iš susmulkintos medienos ar žemių. Trispyglės dyglės lizdą daro iš vandens augalų, irklakojės varlės – iš putų, dauguma paukščių – iš sausų žolių, medžių šakelių. Audėjiniai paukščiai kolonijomis suka labai įmantrios formos, dažniausiai ant medžio šakos kabančius lizdus, remezos lizdas panašus į nukarusį maišą. Kai kurie paukščiai (pvz., geniai) lizdą (uoksą) išsikala medyje. Bebrai lizdą įsirengia iš medžių šakų ir dumblo pastatytoje trobelėje, ančiasnapiai, lapės – žemėje išraustame urve.
Vieni lizdai (pvz., irklakojės varlės) yra labai nedideli, kiti (pvz., termitų) – 7–8 m aukščio. Daugelio gyvūnų lizdai yra pavieniai, kai kurie (pvz., kormoranai) sudaro lizdų kolonijas. Lizdai dažniausiai daromi vienam dauginimosi sezonui, rečiau (pvz., termitų, bičių) keleriems metams.
pelės mažylės (Micromys minutus) lizdas
rudosios miško skruzdėlės lizdas (skruzdėlynas)
lizdas: a – pelės mažylės, b – voverės, c – irklakojės varlės (pjūvis), d – remezos, e – australinio termito, f – trispyglės dyglės, g – didžiojo margojo genio (pjūvis), h – paprastosios vapsvos (dalinis pjūvis)
-skruzdėlynas