lizholdas

lzholdas (angl. leasehold < lease – nuoma + hold – valda), Anglijoje ir Airijoje viena iš dviejų paprotinės teisės nustatytų žemės disponavimo formų; kita – friholdas. Atsirado 13–14 amžiuje Anglijoje naikinant natūrinę duoklę ir lažą. Žemės savininkai (tarp jų ir karalius) išnuomodavo savo valdas nustatytam laikotarpiui (keleriems ar keliasdešimčiai metų, iki gyvos galvos, trims palikuonių kartoms ir kita) už sutartyje numatytą rentą. Lizholdas išliko iki 19 amžiaus.