lizingas

lzingas (angl. leasing), specifinė finansavimo forma, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus.

Lizingo esmė

Lizingu už mokestį suteikiama teisė tam tikrą laikotarpį valdyti ir naudoti turtą. Lizingo gavėjas (nuomininkas, naudosiantis tą turtą; fizinis ar juridinis asmuo) išsirenka turtą, kurį lizingo davėjas (nuomotojas; dažniausiai prie banko įkurta finansų institucija) įsigyja savo vardu, davėjas ir gavėjas pasirašo lizingo sutartį, gavėjas turtą apdraudžia davėjui priimtinoje draudimo bendrovėje atkuriamąja verte, davėjas pasirašo su gavėju turto perdavimo aktą. Bendra lizingo įmokų suma susideda iš amortizacinių atskaitymų (finansinio lizingo amortizaciniai atskaitymai lygūs turto balansinei vertei), palūkanų už kredito išteklius, kuriuos lizingo davėjas išleido turtui įsigyti, komisinio mokesčio už turto perdavimą, turto draudimo įmokų (jei draudžia davėjas) ir sutartyje numatytų kitų išlaidų. Lizingo davėjas prisiima gavėjo nemokumo riziką, dažniausiai nereikalaudamas įkeisti kito turto. Lizingo operacijose gali dalyvauti ir tarpininko funkcijas atliekanti brokerinė įmonė. Gali būti sudaroma lizingo sutartis kiekvienam konkrečiam turtui arba bendra sutartis, apimanti besitęsiančius sandorius (neatsižvelgiant į valdomą ir naudojamą turtą). Įsigyjant turtą lizingo būdu nereikia papildomo finansavimo šaltinio, turtą galima naudoti nesumokėjus jo visos vertės, palūkanos dažniausiai mažesnės už banko kreditų palūkanas, nereikia užstato.

Lizingo rūšys

Finansiniu požiūriu skiriamas finansinis lizingas, veiklos nuoma bei pardavimas ir atpirkimas. Finansinio lizingo (dar vadinamas kapitalo lizingu arba išperkamąja nuoma) nustatytas terminas artimas arba lygus naudingam turto ekonominio eksploatavimo laikotarpiui, sutartis negali būti atšaukta. Išperkamasis turtas įtraukiamas į lizingo gavėjo balansą ir skaičiuojamas turto nusidėvėjimas, bet tikruoju savininku lieka lizingo davėjas, kuris tik finansuoja turto įsigijimą. Lizingo gavėjas sumoka visas kitas išlaidas (įskaitant eksploatacines išlaidas ir mokesčius anuitetiniais mokėjimais) ir pasibaigus nustatytam terminui įgyja teisę išsipirkti turtą už numatytą kainą arba, jei sumokėta visa turto vertės suma (vadinamasis visiškai sumokėtasis lizingas), įgyti nuosavybės teisę į turtą. Nuo turto perėmimo datos (pagal turto perdavimo aktą ar kitą dokumentą) lizingo gavėjas perima visą su turto praradimu, gedimu susijusią riziką, prisiima visas turto eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitas išlaidas. Kapitalinio remonto išlaidas apmoka lizingo davėjas.

Veiklos nuomos lizingas (teisiškai tapatinamas su nuoma; būdinga išplėtota išperkamojo turto antrinė rinka) sudaromas trumpesniam nei išperkamojo turto ekonominio tarnavimo laikotarpis terminui. Turtas apskaitomas lizingo davėjo (jam tenka su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda) balanse. Veiklos nuoma gali būti nutraukta bet kuriuo metu, jeigu turtas (pvz., įranga) susidėvi arba tampa nereikalingas. Pasibaigus sutarčiai išperkamasis turtas lieka lizingo davėjo nuosavybė, o lizingo gavėjas tą turtą grąžina davėjui, nuomoja naują turtą, pratęsia lizingo sutartį arba išperka turtą už likutinę vertę. Šios rūšies lizingas patrauklus įmonėms, kurių veikla yra sezoninio pobūdžio, t. p. jei jos nenori įsigyti daug ilgalaikio turto. Lizingo gavėjas išvengia turto rinkos vertės sumažėjimo rizikos. Visos įmokos įtraukiamos į lizingo gavėjo sąnaudas ir sumažina apmokestinamąjį pelną ar pajamas.

Parduodant ir atperkant turtą lizingo gavėjas parduoda turimą turtą (dažniausiai nekilnojamąjį) lizingo davėjui ir iš jo išperka per ilgesnį laikotarpį. Toks susitarimas naudingas pardavėjui, nes ilgalaikis turtas parduodamas, paverčiamas pinigais ar gautinomis sumomis ir taip pagerina įmonės rodiklius, bet gali būti nuostolingas dėl nusidėvėjimo ir mokesčių lengvatų.

Pagal sandorio subjektus skiriamas vidinis (visi sandorio subjektai yra tos šalies rezidentai) ir tarptautinis lizingas. Tarptautinis lizingas būna tiesioginis (visas operacijas atlieka skirtingų šalių įmonės ir organizacijos) ir netiesioginis (lizingo davėjas ir gavėjas yra vienos šalies rezidentai, o davėjo kapitalas iš dalies priklauso užsienio įmonėms ar finansų institucijoms). Tarptautinis lizingas nedidina šalies užsienio skolos ir skatina eksportą.

Lizingas Lietuvoje

Lietuvoje lizingo verslas pradėtas plėtoti 1993, 1995 įkurta pirmoji lizingo bendrovė – Vilniaus banko lizingas (2005–08 SEB VB lizingas, 2008–13 SEB lizingas, 2013 prijungta prie SEB banko). 1998 įkurta Lietuvos lizingo asociacija (2008 pradžioje vienijo 11 bendrovių), 2009 ji likviduota, jos veiklą tęsia Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komitetas. Lizingo rinka sparčiai plėtojosi. 1998–2007 lizingo portfelis (bendra lizingo sandorių vertė) padidėjo apie 17 kartų (lentelė), vėliau pradėjo mažėti dėl 2008 prasidėjusios pasaulinės finansinės krizės.

2017 veikė 10 lizingo bendrovių, didžiausios – SEB bankas (27,1 % Lietuvos lizingo rinkos), Nordea Finance Lithuania (21,5 %). Lizingo antrines bendroves ar padalinius turi beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai. 2018 pagal lizingo rūšis labiausiai buvo paplitęs finansinis lizingas (91 % visų lizingo sandorių). Pagal turto rūšis (pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą lizingui negali būti teikiama žemė ir gamtos ištekliai) 2018 didžiausią dalį sudarė vilkikų, sunkvežimių ir priekabų (35,8 % visos lizingo rinkos), lengvųjų automobilių (30,8 %), pramonės įrangos ir įrengimų (14,4 %) lizingas.

* mln. eurų

345

išperkamoji nuoma; veiklos nuoma