lizogenija

lizogènija (gr. lysis – tirpdymas, atskyrimas + genea – atsiradimas, kilmė), mikroorganizmų ląstelių savybė produkuoti bakteriofagus ir kartais dėl to suirti. Mikroorganizmų kultūrų ląstelės, užsikrėtusios (arba užkrėstos) bakteriofagais, vadinamos lizogeninėmis. Bakteriofagų yra nuosaikiųjų ir virulentiškųjų. Nuosaikieji bakteriofagai tam tikrą laiką neardo ląstelių, jų deoksiribonukleorūgštis (DNR) įsijungia į ląstelės DNR ir su ja replikuojasi, mikroorganizmui pasidalijus patenka į dukterines ląsteles; dėl to lizogenija yra paveldima. Tokios būsenos bakteriofagai vadinami profagais. Virulentiškieji bakteriofagai ląsteles ardo visada. Nuosaikieji bakteriofagai kartais spontaniškai, ypač kai sąlygos bakterijai šeimininkui augti ir gyventi yra blogos, arba dėl įvairių aplinkos veiksnių tampa virulentiški. Tuomet, pasidauginusių lizogeninių ląstelių dalis suyra ir terpėje pasklinda subrendę bakteriofagai. Šis reiškinys vadinamas profago indukcija. Ją gali sukelti ir ultravioletinė spinduliuotė. Lizogeninės ląstelės, turinčios profagų, yra atsparios tam pačiam ir net sistematiškai giminingam bakteriofagui. Profagai dažnai keičia kai kurias ląstelės šeimininkės savybes (pvz., gebėjimą gaminti antikūnus, pigmentus). Lizogeniją 1950 nustatė A. M. Lwoffas.