Ljãlovo kultūrà, neolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi penktame–trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinėje Rusijoje: Kliazmos aukštupyje, Volgos ir Okos baseinuose. Pavadinta pagal 1923 tyrinėtą senąją gyvenvietę prie Ljalovo kaimo (Maskvos sritis). Kultūrai būdinga duobelinė‑šukinė keramika. Indai puošti mažomis ir giliomis duobutėmis. Žmonės gyvenvietes kūrė prie upių ir ežerų. Vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko augalinį maistą. Naudojo grubiai apdirbtus akmeninius kirvius, įvairius titnaginius dirbinius (ietigalius, strėlių antgalius, gremžtukus). Ljalovo kultūros veikiama susiklostė Desnos kultūra.