LKP Ceñtro komitètas, LKP CK, formaliai Lietuvos komunistų partijos (LKP) suvažiavimo renkama institucija, Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos laikotarpiu per savo politinius ir vykdomuosius padalinius komunistinės totalitarinės sistemos sąlygomis įgyvendinusi aukščiausiąją administracinę valdžią. Pirmasis LKP CK išrinktas LKP I suvažiavime (1918). Jo, kaip ir visos LKP, veiklą visą laiką iš esmės kontroliavo Rusijos komunistų partija (bolševikų; RKP(b)), Visasąjunginė komunistų partija (bolševikų; VKP(b)). LKP vadovavosi jų programa ir įstatais, LKP CK įstatais (1931–40), parengtais pagal RKP(b) pavyzdį. 1918–40 LKP CK vadovai daugiausia gyveno Rusijoje, Sovietų Sąjungoje. Centro komitetui vadovavo (iš esmės jo funkcijas faktiškai dažnai vykdė, nes gaudavo nurodymus ir finansinę paramą iš RKP ir Komunistų internacionalo vadovybės) LKP užsienio biuras (1920–21 veikė Smolenske, 1921–23 – Maskvoje), vėliau kurį laiką – politinis biuras, biuras. LKP, veikusios SSKP srities organizacijos teisėmis, CK vadovybė nuo SSRS okupacijos pradžios iki 1989 vykdė SSKP Centro komiteto direktyvas ir nurodymus – vadovavo Lietuvos sovietizacijai, prievartinei kolektyvizacijai, 1940–41 ir 1944–53 Lietuvos gyventojų masinėms represijoms, ideologiniam, ūkiniam ir kultūriniam gyvenimui. 1944–47 LKP CK veiklą tiesiogiai reguliavo speciali okupacinės valdžios institucija – VKP(b) Centro komiteto Lietuvos biuras (faktiškai aukščiausioji LSSR administracijos ir partinės valdžios institucija). Nuo 1947 LKP CK veiklą prižiūrėjo ir koordinavo VKP(b) siunčiami už kadrų (personalo) politiką atsakingi CK antrieji sekretoriai. 1940–89 suderinęs su SSKP Centro komitetu LKP CK šaukdavo LKP suvažiavimus, nustatydavo atstovavimo juose normas, parengdavo ir aprobuodavo priimtas rezoliucijas. Kas 4 mėn. būdavo šaukiami LKP CK plenariniai posėdžiai (plenumai). Svarbiausius veiklos klausimus visais atvejais spręsdavo ir faktiškai LKP veiklą reguliavo plenumų išrinkti (iš anksto paskirti) LKP CK biuras (1940–62, 1966–89), LKP CK prezidiumas (1962–66) ir LKP CK sekretoriatas; abiejų pirmųjų posėdžiai dažniausiai vykdavo kas savaitę, juose buvo priimami nutarimai svarbiausiais ideologiniais, kultūriniais, ūkio klausimais, kartais skelbiami kaip LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakai arba LKP CK ir LSSR Ministrų Tarybos nutarimai, privalomi visoms LSSR institucijoms ir pareigūnams, įgyvendinami LSSR Ministrų Tarybos nutarimais, ministrų ir kitų valstybės pareigūnų įsakymais. LKP CK per LSSR valdžios ir partinius kadrus (personalą) kontroliavo ūkio subjektų, kultūros, švietimo, mokslo įstaigų veiklą. 1986 veikė LKP CK 14 skyrių, buvo išrinkta 149 nariai ir 73 kandidatai į narius.
1989 12 LKP atsiskyrė nuo SSKP, tapo savarankiška partija, LKP CK veikla įgijo įprastos politinės partijos vadovaujančio centro pobūdį.
Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas