lobiai
lobiai. Stakliškių lobis (14 a., rastas 1957; Lietuvos nacionalinis muziejus)
lõbiai (archeologijoje), paslėpti arba paaukoti dirbiniai ar monetos. Lobį gali sudaryti vienas, keli ar nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių archeologinių dirbinių sankaupa. Dirbiniai būna metaliniai (geležies, brangiųjų metalų) arba pagaminti iš gamtoje randamų medžiagų: akmens, titnago, gintaro. Pagal paskirtį lobiai būna aukojamieji (ritualiniai) ir slepiamieji (pasaulietiniai), pagal dirbinių sudėtį – ginklų, papuošalų ar darbo įrankių. Aukojamieji lobiai buvo skiriami dievams ar kitoms antgamtinėms būtybėms, prašoma jų paramos ir palankumo (nesitikėta lobio susigrąžinti), todėl jie dažnai aptinkami durpynuose, upeliuose, ežerų pakrantėse. Slepiamieji lobiai dar skiriami pagal priklausomybę socialinei žmonių grupei ir dirbinių paskirtį: būna elito ir bendruomenės narių, t. p. amatininkų, pirklių, karių lobiai – jie slėpti dėl ekonominių ar karinių veiksnių. Dar būna žaliavos, dirbinių ar dirbinių laužo lobiai.
Slepiamieji lobiai dažniausiai aptinkami žemėje, kartais paslėpti statiniuose ar po akmeniu, tikintis vėliau juos susigrąžinti, todėl šie lobiai didesni nei ritualiniai. Jų aptinkama moliniuose arba žalvariniuose induose, medinėse dėžutėse ar suvyniotų į medžiagą. Pinigų lobiai – lydiniai, monetos, banknotai – buvo slepiami žemėje, medžių drevėse, pastatų palėpėse ar po pamatais. Pinigus slėpta dėl jų pertekliaus, karo ar stichinių nelaimių (iki 19 a. bankų nebuvo); būna trumpalaikio arba ilgalaikio kaupimo pinigų lobiai. Vandens telkiniuose ir kapuose randama monetų (manoma, aukos). Pinigų lobiai būna įvairaus dydžio. Atlanto vandenyne nuskendusiame laive 2007 rastas 17 t sidabro ir aukso monetų lobis (17 a.), 1930 Niše (Serbija) iškastas Romos imperijos sidabrinių denarų lobis, svėręs apie 3 tonas.
lobiai Lietuvoje
Lietuvoje ankstyviausi dirbinių lobiai yra akmens amžiaus, dažniausiai tai gintaro dirbiniai ir jo ruošiniai (dideli lobiai rasti Palangos ir Šventosios gyvenvietėse). Didžiausias – Juodkrantės lobis. Bronzos amžiaus pradžioje pradėta slėpti ginklus; 19 a. Vaškuose (Biržų rajono savivaldybė) rastas lobis, kuriame buvo Meliaro (Haličo) tipo kirvis, pentinis kirvis ir miniatiūrinis durklas. Bronzos amžiaus pabaigoje randami lobiai – didesni; Pabalių (Panevėžio rajono savivaldybė) ir Baudėjų (Prienų rajono savivaldybė) papuošalų lobiuose rasta po 6 dirbinius. Senojo geležies amžiaus lobius sudaro daugiausia žalvariniai ir sidabriniai dirbiniai, šiuo laikotarpiu plito monetų lobiai (randama arabiškų ir Romos monetų). Daug dirbinių lobiuose buvo paslėpta viduramžiais. Dideli sidabrinių dirbinių lobiai rasti Stakliškėse, Šančiuose, Kretingoje.
Liberiškio lobis. (17 a., rastas 1951; Lietuvos nacionalinis muziejus)
Antro tūkstantmečio pradžioje atsirado sidabrinių lydinių – pirmųjų lietuviškų pinigų lobių. Iš viso Lietuvoje rasta apie 600 pinigų lobių. Ankstyviausi yra 1–3 a. monetų lobiai; 1953 Saulažoliuose (Klaipėdos rajono savivaldybė) rastas Romos imperijos monetų lobis. Vėliau lobių gausėjo. Lietuvos Statute (1566) buvo nustatyta lobių radimo tvarka. Pagal jį, savoje žemėje rastas lobis priklausė radėjui, svetimoje žemėje rastą lobį reikėjo dalytis perpus su žemės savininku. Už lobio nuslėpimą grėsė mirties bausmė. Daugiausia lobių buvo paslėpta, manoma, 17 a. dėl Lietuvos teritorijoje vykusių karų. Didžiausi pinigų lobiai rasti: 1999 Vilniuje (apie 16 000 monetų, 17 a.) ir 1963 Trakuose (apie 9000, 17 amžius). Kiti dideli lobiai: 1943 Noreišiuose (Kelmės rajono savivaldybė) rasta apie 150 Romos imperijos (1–3 a.), 1941 Verkiuose (Vilnius) – daugiau kaip 2000 (15 a.), 1861 Merkinėje (Varėnos rajono savivaldybė) – apie 3500 (16 a.) monetų, 1967 Veleikiuose (Zarasų rajono savivaldybė) – 86 arabiškos monetos (10 a.), Nasvytalių lobyje (Šilalės rajono savivaldybė, 1927) – 298 auksinės monetos (17 a.), 2 aukso žiedai, 12 sidabrinių šaukštų, sidabrinis kaklo papuošalas su 6 brangakmeniais, Ribiškių (Vilnius, 1930) – apie 560 sidabro lydinių (13 a. antra pusė–14 a. pirma pusė; apie 60 kg), Krosnos (Lazdijų rajono savivaldybė, 1964) popierinių pinigų lobis (20 a. pradžia, daugiau kaip 3 kilogramai).
1123
1734