lobzmas (angl. lobby – kuluarai), interesų grupių veikla siekiant paveikti politikus, valstybės tarnautojus, kitus įtakingus asmenis, kad šie priimtų joms palankius politinius sprendimus. Dažniausiai interesų grupėms atstovauja fizinis ar juridinis asmuo, kurio veikla nukreipta į veikiančių teisės aktų keitimą, pildymą ar pripažinimą netekusiais galios arba naujų teisės aktų priėmimą ar nepriėmimą. Lobizmas gyvuoja nuo valstybės atsiradimo, nes visuomenėje visada buvo interesų konfliktų, o lobistai už atlygį padeda šiuos konfliktus sureguliuoti. Lobizmas gali būti legalus ir nelegalus. Legalus lobizmas deklaruoja savo užsakovus, jų interesus ir tam tikslui išleistas lėšas. Nelegalaus lobizmo užsakovai, interesai ir išlaidos lieka nežinomi, tai vienas pagrindinių korupcijos šaltinių. Lobizmo įteisinimas yra skatinamas, nes tokiu atveju įstatymų leidybai naudojamas privatus kapitalas (taupomos valstybinės lėšos), įstatymo projektą rengia specialistai, visuomenėje vyksta diskusijos dėl projekto naudos. Lobizmą dažniausiai vykdo verslo įmonėse ir ne pelno organizacijose dirbantys lobistai, konsultantai.
Lobizmo sąvoką imta vartoti 19 a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje, kai visuomenės atstovai, susitikę su Parlamento nariais, galėjo išsakyti savo pageidavimus. Tuo pat metu lobizmas ėmė populiarėti ir Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmuose. 21 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose lobizmas reglamentuojamas labiausiai, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis. 20 a. 8 dešimtmetyje lobizmas įteisintas Europos Sąjungos institucijose; 2015 veikė apie 30 000 oficialių lobistų, siekiančių daryti įtaką Europos Sąjungos teisės aktų leidybai ir vykdymui.
Lietuvoje Lobistinės veiklos įstatymas priimtas 2000 (nauja redakcija 2003, 2021). Veikia Lobistų etikos kodeksas (2005). Lobistinė veikla laikoma teisėta, jei lobistas deklaruoja lobistinę veiklą ir yra įrašytas į lobistų sąrašą. 2021 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos registre buvo 204 lobistai. Jie privalo deklaruoti lobistinę veiklą komisijai pateikdami skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per 7 dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas (kryžminis deklaravimas) turi ne tik lobistai, bet ir asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, – Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant.
Lobistai dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, pasiūlymus ir paaiškinimus, įtikinėja valstybės ir savivaldybių institucijas dėl teisės akto priėmimo, pakeitimo ar papildymo tikslingumo ar netikslingumo, per žiniasklaidą daro pranešimus, dalyvauja masiniuose renginiuose, organizuoja teisės aktų leidėjų susitikimus su lobistinės veiklos užsakovais, visuomenės apklausas dėl teisės akto priėmimo, reprezentacinius ar kitus renginius teisės aktų leidybos klausimais, politikų ar valstybės tarnautojų susitikimus su visuomene, iš valstybės ar savivaldybių institucijų gauna teisės aktų projektų kopijas ar kitą informaciją.
Lobistu gali tapti ne jaunesnis nei 18 metų fizinis asmuo, kuris nėra teistas ir bent metus neužima valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar teisėjo pareigų, t. p. juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, kurie nėra valstybės ar savivaldybių institucija. Lobistinė veikla negali būti finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.