lobuliãrija (Lobularia), bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. 4 rūšys. Paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijos pietvakariuose. Vienametė ar daugiametė žolė, rečiau puskrūmis. Stiebai statūs arba pagulę, gausiai šakoti. Visos augalo dalys apaugusios šakotais prigludusiais plaukeliais. Lapai linijiški arba lancetiški, bekočiai ar su trumpais lapkočiais. Žiedai smulkūs, balti ar rausvi (kultūrinių augalų kartais raudoni arba violetiniai), šakų viršūnėse susitelkę į gausiažiedes kekes. Vaisius – kiaušiniška arba beveik rutuliška ankštarėlė. Visame pasaulyje gėlynuose auginama ir daug kur sulaukėjusi pajūrinė lobuliarija (Lobularia maritima). Žemaūgis, 10–25 cm aukščio, iki vėlyvo rudens gausiai žydintis augalas dažniausiai sodinamas grupėmis, iš jų sudaromi gėlynų apvadai. Jauni lapai vartojami kaip prieskoniai salotoms, mišrainėms pagardinti. Vaistinis augalas, naudojamas šlapimo sistemos ligoms gydyti. Lietuvoje paprastoji lobuliarija dažnai auginama gėlynuose. Dykvietėse, vandens telkinių pakrantėse, pakelėse pasitaiko sulaukėjusių.
pajūrinė lobuliarija
849