Locarno (it.; vok. Luggarus; Lokárnas), miestas Šveicarijos pietuose, Ticino kantone, į vakarus nuo Bellinzonos.
Locarno
15 800 gyventojų (2018).
Locarno įsikūręs Maggiorės ežero šiauriniame krante, netoli Maggijos upės žiočių, Leponto Alpių papėdėje, apie 200 m aukštyje (žemiausiai esantis Šveicarijos miestas). Oro uostas. Laikrodžių, mašinų gamyba, elektronikos, elektrochemijos, tekstilės, maisto (vyno) pramonė. Turizmas. Poilsio ir sporto centras (irklavimas, slidinėjimas, parasparnių sportas; alpinistų bazė); kabamasis lynų kelias į Cimettos kalną (1672 m). Klimato kurortas (vienas saulėčiausių Šveicarijoje). Saulės observatorija. Miesto istorijos muziejus, pinakoteka. Kasmetinis tarptautinis kino festivalis (nuo 1946). Botanikos sodas (Maggiorės ežero salose).
Architektūra
Bažnyčios: San Vittore in Muralto netoli Locarno (1090–1110, 1932 pristatytas bokštas), Šv. Pranciškaus (1229, 1538 atnaujinta), Šv. Antano (1354, 1735, 1760 restauruotas bokštas), Šv. Kotrynos (1382, 1616 rekonstruota), Šv. Jono Krikštytojo (1385, atstatyta 1795, architektas G. Perpellini, kupolą dekoravo L. Fratini, 1848), Santa Maria in Selva (apie 1400), Šv. Roko ir Sebastijono (1602), Švenčiausios Trejybės (1621, 1868 restauruota), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1636), į šiaurės vakarus nuo Locarno – Madonna del Sasso (1480, 1980 restauruota, architektas L. Snozzi). Gotikos, akstyvojo renesanso bruožų turinti rezidencinė Visconti pilis (15 a. vidurys, manoma, pilies bastioną suprojektavo Leonardo da Vinci; dabar Archeologijos muziejus), Kantonales gimnazija (1964, architektas D. Schnebli), Bianchetti namai (1977, architektas L. Snozzi).
Istorija
Pirmąkart minimas 789. Nuo 1342 Locarno valdė Milano kunigaikščiai. 1513 prisijungė Šveicarija. Nuo 1803 naujai įkurto Ticino kantono dalis, iki 1878 su Lugano ir Bellinzona buvo vienas iš trijų šio kantono centrų. 1925 čia pasirašytos Locarno sutartys.