Locarno sutartys (Lokárno sùtartys), 1925 10 16 Locarno konferencijoje parafuotos ir 1925 12 01 Londone pasirašytos 7 sutartys dėl Vokietijos sienų garantavimo ir arbitražo.
Svarbiausia sutartis – Reino garantinis paktas (Belgijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos garantinė sutartis), kuriuo numatyta Prancūzijos–Vokietijos ir Belgijos–Vokietijos sienų neliečiamumas bei patvirtinta Reino demilitarizuotoji zona (ją nustatė 1919 Versalio taikos sutartis). Paktą pasirašiusios valstybės įsipareigojo kovoti su šios sutarties pažeidėjais ir tarpusavio ginčus spręsti arbitražu. Reino garantinį paktą papildė Prancūzijos–Vokietijos, Belgijos–Vokietijos, Lenkijos–Vokietijos ir Čekoslovakijos–Vokietijos sutartys dėl arbitražo. Lenkijos–Vokietijos ir Čekoslovakijos–Vokietijos sienos buvo garantuotos tik Prancūzijos–Lenkijos ir Prancūzijos–Čekoslovakijos garantinėmis sutartimis; pažeidus šių valstybių sienas Prancūzija įsipareigojo suteikti joms pagalbą. Tai vėliau skatino Vokietijos siekį peržiūrėti Paryžiaus taikos sutarties sąlygas dėl jos rytinių sienų.
Locarno konferencijos dalyviai (1925 10)
Locarno sutartys įsigaliojo 1926 Vokietijai tapus Tautų Sąjungos nare. 1936 03 07 nacių Vokietija Locarno sutartis vienašališkai nutraukė ir į Reino demilitarizuotąją zoną įvedė kariuomenę.
-Locarno paktas; -Lokarno paktas