lòcija (ol. loodsen – vairuoti laivą), vandens kelių, krantų, plaukiojimo sąlygų ir taisyklių, navigacijos ženklų, vietovių hidrometeorologinių ypatumų, remonto bazių aprašas. Leidžia specialiosios šalių tarnybos (pvz., Didžiosios Britanijos admiralitetas). Kiekviena locija apima tam tikrą vietovę (atspindi leidinio viršelio spalva). Vidinėje viršelio pusėje pateikiami įspėjimai apie pakeitimus ir navigacinių pranešimų bei papildymų sąrašas, pirmuosiuose puslapiuose – locijos turinys, fotografijų ir piešinių sąrašai ir įklija su aprašomosios vietovės ribomis. Locijoje teikiami nurodymai, kaip naudotis jūrlapiais, navigacinės praktikos pastabos (gilumos, seklumos, potvyniai, atoslūgiai, srovės, signalai), kanalų, upių, ežerų laivakelių aprašai. Locijos priede pateikiamos informacinės lentelės, žinios apie uostus, inkaravimo vietas, reidus, pabaigoje – geografinių objektų (kyšulių, įlankų, salų, švyturių) pavadinimų abėcėlinė rodyklė. Maršrutinė locija nagrinėja patogiausius motorlaivių ir burlaivių maršrutus, teikia plaukimo vidutinės trukmės lenteles.
Pirmoji spausdintinė locija išleista apie 1477, nors jūrlapių būta ir anksčiau (išliko 1311 metų Viduržemio jūros jūrlapis). 1483 išleistas prancūzo P. Garcie (dar vadinamo Ferrande’u) Didysis jūrų, locijos ir laivų stovėjimo žemėlapis (Le Grant Routier / pilotage / encrage de mer).