Lodi (Lòdis), miestas Italijos šiaurėje, Lombardijoje, į pietryčius nuo Milano; provincijos centras.
45 200 gyventojų (2024).
Lodi įsikūręs Addos upės dešiniajame krante. Žemės ūkio mašinų gamyba, tekstilės (vilnos), maisto (sūrių), metalo apdirbimo pramonė. Dailieji amatai (majolikos dirbiniai). Miesto muziejus, pinakoteka. Prie Lodi gaunamos gamtinės dujos.
Architektūra
Išliko romaninė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (1158–1284, perstatyta 14, 18 a., 1968 restauruota, interjere A. Sassu mozaikos puošyba, 1964). Bažnyčios: romaninė Šv. Lauryno (12 a. antra pusė, interjere barokinė stiuko puošyba), gotikinė Šv. Pranciškaus (13 a. pabaiga, interjere 13–15 a. freskos), gotikinė Šv. Agnietės (14 a., 2006 restauruota), ankstyvojo renesanso aštuonkampio plano kupolinė dell’Incoronata (1494, architektas G. Battagio, interjeras gausiai puoštas aukso tapyba), Šv. Kristupo (1586) su vienuolynu (1597, abu perstatyti 2004), rokokinė Šv. Pilypo (17–18 a., fasado architektas G. A. Veneroni), barokinė Šv. Marijos Magdalietės (18 a., interjere C. I. Carloni freskų tapyba).
Kiti pastatai: Didžioji ligoninė (15–16 a., fasado architektas G. Piermarini, 18 a. antra pusė), rūmai – Vescovile (12–17 a., interjere – C. I. Carloni freskų tapyba), Sommariva (12 a.), ankstyvosios gotikos Broletto (13 a. pabaiga, 18 a. neoklasicistinis fasadas), Vistarini (14 a.), Mozzanica (15 a.), Barni (17 a. pabaiga, architektas D. Sartorio), di San Filippo (18 a. antra pusė, dabar miesto muziejus).
Istorija
Įkurtas 1158 Frydricho I Barbarosos iniciatyva ant antikinio miesto Laus Pompeia griuvėsių. Viduriniais amžiais dėl įtakos regione kurį laiką varžėsi su Milanu. 1454 čia sudaryta taika, pusei amžiaus nustačiusi Šiaurės Italijos valstybių nekintamas sienas.
2271