Lòdzės vaivadijà (województwo łódzkie) yra Lenkijos vidurinėje dalyje.
Plotas 18 219 km2. 2,41 mln. gyventojų (2021).
Centras – Lodzė (670 600 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Petrakavas (69,0), Pabianice (63,0), Tomaszów Mazowiecki (59,4), Bełchatówas (54,3), Zgierzas (55,1), Skierniewicės (46,4). Miesto gyventojų 62,1 % (2021).
Lodzės vaivadija suskirstyta į 21 apskritį; yra 3 miestai, turintys apskrities teises (Lodzė, Petrakavas, Skierniewicės).
Lodzės vaivadijos paviršius žemas. Vakarinę dalį užima Didžiosios Lenkijos žemumos pakraštys, šiaurinę dalį – Vidurio Mazovijos žemuma. Rytuose įsiterpia Pietų Mazovijos aukštuma, pietuose – Mažosios Lenkijos aukštuma. Vaivadijos vidurine dalimi eina Odros (Oderio) ir Vyslos upių baseinų vandenskyra.
Svarbiausios upės: Warta, Pilica, Bzura, Widawka, Neras, Rawka. Prie upių yra dirbtinių tvenkinių, didžiausias jų – Jeziorskas (prie Wartos; 42,3 km2).
Vaivadijos šiaurinė dalis – vienas sausringiausių Lenkijos rajonų – per metus iškrinta mažiau kaip 500 mm kritulių. Jų daugėja einant į pietus (daugiau kaip 600 mm).
Miškingumas 20,4 % (mažiausias Lenkijoje).
Saugomos teritorijos užima 16,3 % ploto; yra keletas kraštovaizdžio parkų, daugiau kaip 80 gamtos rezervatų. Aplinka labai pakitusi dėl ūkinės veiklos, ypač Bełchatówo rusvųjų anglių baseino teritorijoje ir Lodzės pramoniniame regione.
Lodzės vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija. Kasama rusvosios anglys (Bełchatówo rusvųjų anglių baseine), akmens druska (Kłodawos baseine), klintys, mergelis, smėlis; yra geoterminio vandens išteklių (prie Uniejówo). Bełchatówo šiluminė elektrinė – viena didžiausių Europoje elektrinių, kūrenamų rusvosiomis anglimis.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – tekstilės (medvilnės, vilnos, šilko, lino, trikotažo) ir siuvimo pramonė; svarbiausi centrai – Lodzės pramoninio regiono miestai: Lodzė, Bełchatówas, Petrakavas, Kutno, Tomaszów Mazowiecki, Radomsko, Sieradzas, Łowiczius, Wieruszówas.
Po 1990 dėl ūkio šakų restruktūrizacijos daug fabrikų uždaryta; 1997 įkurta Lodzės laisvoji ekonominė zona. Kitos apdirbamosios pramonės šakos: maisto (cukraus, mėsos, pieno, malimo, tabako), cemento, statybinės keramikos (vaivadijoje pagaminama apie 80 % Lenkijos keraminių plytelių produkcijos), stiklo, elektrotechnikos, chemijos (gumos, farmacijos, cheminio pluošto, dažų), medienos apdirbimo, baldų, poligrafijos pramonė, pramoninių mašinų, metalo dirbinių gamyba.
Žemės ūkio naudmenos užima apie 68 % teritorijos (55 % – ariamoji žemė, 12 % – pievos ir ganyklos, daugiau kaip 1 % – sodai). Auginama javai (rugiai, kviečiai), bulvės, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai. Veisiama pieniniai galvijai, kiaulės. Lodzės vaivadijos šiaurės vakarinėje dalyje – daržininkystė, sodininkystė, gėlininkystė. Turizmas (lankoma kraštovaizdžio parkai, miestai), vandens sportas (upėse ir dirbtiniuose tvenkiniuose).
Per Lodzės vaivadijos teritoriją eina Gdansko–Bydgoczcziaus–Katowicų, Berlyno–Maskvos, Varšuvos–Katowicų, Varšuvos–Lodzės–Vroclavo geležinkeliai, t. p. automobilių keliai iš Gdansko ir Varšuvos į Aukštutinės Silezijos miestus, Vroclavą, Berlyno–Varšuvos plentas.
Lodzės vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusių Lodzės ir Sieradzo vaivadijų bei dalies Plocko, Skierniewicių, Petrakavo, Konino, Čenstakavos ir Kaliszo vaivadijų.
-łódzkie