logaèdas (gr. logos – žodis + aoidē – daina), antikinėje eilėdaroje – eilutė, susidedanti iš triskiemenių ar dviskiemenių pėdų (arba iš pėdų su dviskiemeniais ir vienskiemeniais teziais), silabotoninėje eilėdaroje – eilutė arba strofa, sudaryta iš triskiemenio ir dviskiemenio metro derinių. Logaedinėmis vadinamos ir strofos (alkajinė strofa, Sapfo strofa). Logaedą dažniausiai sudaro daktilių ir chorėjų arba anapestų ir jambų deriniai. Triskiemeniai metrai buvo laikomi tinkami dainavimui, dviskiemeniai – dialogui. Antikinėje lyrikoje ir dramoje vartojo Archilochas, Sapfo, Alkajas, Sofoklis, Horacijus. Lietuvių poezijoje logaedai vartojami nuo 19 a. pabaigos (Maironis, M. Vaitkus, K. Jurgelionis, F. Kirša ir kiti).
3141