pailgoji logaritminė liniuotė
logartminė liniuõtė, mechaninis skaičiavimo prietaisas įvairiems matematiniams veiksmams atlikti operuojant skaičių logaritmais. Pailgąją logaritminę liniuotę sudaro korpusas, slankiklis ir rėmelis su vizyro linija. Ant korpuso ir slankiklio yra daugybos ir dalybos skalės, kuriose bet koks skaičius X (sveikasis ir trupmeninis nuo 1 iki 10) reiškiamas atkarpos µlgX ilgiu (µ – modulis, lygus skalės ilgiui). Stumdant slankiklį ir rėmelį atkarpos, proporcingos skaičių logaritmų mantisėms, geometriškai sudedamos arba atimamos – skaičiai sudauginami arba padalijami. Skalėse pasirenkami µ ir X ilgiai. Naudojamos atvirkštinė, kvadratinė ir kubinė skalės. Ant slankiklio pažymėtos trigonometrinių funkcijų reikšmės. Pailgosios logaritminės liniuotės prototipą 1623 sukūrė Edmundas Gunteris (Anglija). 19 a. 4 dešimtmetyje pagaminta apskritoji logaritminė liniuotė su pasukamąja skale. Naudotos iki 20 a. 8 dešimtmečio.