lògikos dsnis, visada teisingas teiginys. Dar vadinamas bendrareikšme išraiška, tapačiai teisinga išraiška, tautologija. Logikos dėsnio teisingumas priklauso nuo jo loginės formos. Logikos dėsnis pagrindžia teisingų išvadų gavimą samprotavimais: minčių ryšiui įgavus logikos dėsnio formą išvada visuomet teisinga, ji laikoma logine tiesa. Sritis, kurioje galioja logikos dėsnis, visada netuščia. Logikos dėsnių yra be galo daug, loginėse sistemose jie saviti. Teiginių logikos dėsniai galioja visose sistemose. Logikos dėsnis visada pateikiamas formulės pavidalu. Simboliais negalimas perteikti formulavimas yra ne logikos dėsnis, bet taisyklė, postulatas, principas. Loginių sistemų gausa rodo logikos dėsnio reliatyvumą: išraiška, kuri viename loginiame skaičiavime yra logikos dėsnis, kitame juo gali nebūti. Logikos dėsniai gali būti modifikuojami, apribojami arba išplečiama jų galiojimo sritis ir taip gaunamos naujos loginės sistemos. Logikos dėsnių teisingumas įrodomas matricomis, normaliųjų formų metodu, aksiomiškai ir kitomis procedūromis. Logikos dėsniai susidarė žmonijos ilgaamžėje socialinėje ir gamybinėje veikloje, formuojantis ir tobulėjant loginiam mąstymui. Kai kuriuos logikos dėsnius negriežtai nusakė senovės graikų filosofai. Logikos dėsnių sampratos užuomazgų yra Platono veikaluose. Logikos dėsnių turinį Aristotelis apibūdino kaip visada teisingą mąstymo būvį, kurį sukuria tik mąstymo loginė forma, nepriklausomai nuo mąstomo turinio. Matematinė logika, kurianti sistemas kaip loginius skaičiavimus, atskleidė daugybę naujų logikos dėsnių ir pagrindė jų begalybės idėją.
314