lòginė fòrma, minčių ir jų dalių jungimo būdas. Nustatoma formalizacijos procese ir reiškiama jo priemonėmis (loginiais simboliais). Loginė forma yra loginiai operatoriai, sąvokos, teiginiai, samprotavimai, įrodymai, loginių skaičiavimų struktūrinės dalys ir kita. Natūraliose kalbose minties loginę formą rodo plačiausios reikšmės žodžiai (visi, kiekvienas, yra, ne, ir, arba, jei…, tai), modaliniai, deontiniai ir kiti operatoriai (galima, būtina, atsitiktina, privaloma, draudžiama) – loginės konstantos. Pavaizduojant loginę formą kintamieji dydžiai žymimi raidėmis, o loginės konstantos – specialiaisiais simboliais, kartais raidėmis. Pvz., išraiška A⊂B skaitoma: klasė A įskiriama į klasę B; išraiška ∀x[F(x)→G(x)] skaitoma: kiekvienas x, jei jis turi savybę F, tai turi ir savybę G. Ta pačia logine forma reiškiamas įvairus mąstymo turinys. Loginės formos kintamieji gali būti keičiami konkretaus turinio įvairiais teiginiais, predikatais, klasėmis. Loginė forma tiriama sintaksiškai ir semantiškai. Dvi loginės formos lygiavertės sintaksiškai, kai jų struktūra vienoda, semantiškai – kai jų teisingumo reikšmė vienoda.
314