lòginė klaidà atsiranda pažeidus mąstymo loginį taisyklingumą. Vieni nukrypimai nuo mąstymo logiškumo yra minties turinio klaidos: klaidingų ar tikėtinų teiginių laikymas teisingais, neįrodytų teiginių pateikimas kaip įrodytų, neprasmingų teiginių laikymas prasmingais, nepakankamo pagrindo laikymas pakankamu ir kita. Minties turinio klaidas ištyrė tradicinė logika netiksliai manydama, kad nuo loginių klaidų apsaugo jos plėtota samprotavimo būdo teorija. Kiti nukrypimai nuo logiškumo yra formalios klaidos, susijusios su samprotavimo būdo, apibrėžimų, įrodymų netaisyklingumais: ydingojo rato, skuboto apibendrinimo, tezės pakeitimo ir kitais. Pagal klaidų kilmės pobūdį (netyčinį ir tyčinį) loginės klaidos yra paralogizmai ir sofizmai. Jos atsiranda dėl loginio mąstymo nepakankamos kultūros, psichologinių, socialinių, pažintinių priežasčių. Loginių klaidų šaltinis yra pasenusi mokslinė paradigma, autoritetinis mąstymas, išankstinės nuostatos ir prietarai. Loginę klaidą sunku atpažinti tada, kai tik dalis samprotavimo yra aiškiai išreikšta.
314