lòginė sekà, prielaidų, iš kurių pagal loginių sistemų taisykles gaunama išvada, eilė. Loginės sekos teorija – logikos svarbiausia dalis. Jos pagrindinė problema formuluojama išraiška A|–B (iš teiginio A išvedamas teiginys B). Loginės sekos principai: teisingai išvadai gauti reikia, kad prielaidos būtų teisingos ir išvados gavimo iš prielaidų procesas būtų logiškai taisyklingas; jei nežinoma, ar prielaidos teisingos, tai nežinoma, ar iš jų gauta išvada teisinga; jei logiškai taisyklingai gaunama klaidinga išvada, tai reiškia, kad bent viena prielaida klaidinga, ir kiti. Semantinis loginės sekos tyrimas yra prielaidų ir išvados ryšio turinio nagrinėjimas siekiant atskleisti jas sudarančių loginių konstantų prasmę. Sintaksinis tyrimas apima formalias išvedimo procedūras loginiuose skaičiavimuose. Loginė seka yra semantinių ir sintaksinių veiksnių vienovė. Nėra universalios loginės sekos teorijos. Esamų teorijų taikymą lemia jų sprendžiamų problemų pobūdis. Formalizuojamos loginio išvedimo priemonės nutolsta nuo įprastinio mąstymo ir natūraliojoje kalboje taikomos intuityvios sekos sampratos, kurioje prielaidos ir išvada susijusios prasminiu ryšiu. Dėl paradoksų (gaunamų neįprastų teiginių), būdingų materialiajai ir griežtajai implikacijoms, jų negalima laikyti adekvačiomis loginės sekos išraiškomis. Ieškant relevantinės loginės sekos sukurta sistemų, kuriose šių paradoksų išvengiama, bet jose gali atsirasti įprastinio mąstymo požiūriu nepriimtinų išvadų. Tokios sistemos būna silpnesnės, turi mažiau išvedimo priemonių.
Loginės sekos problemas įvairiai tyrė visi žymesni logikai. Megaros mokyklos atstovai ir stoikai nustatė keletą loginės sekos rūšių. 13–14 amžiuje loginės sekos idėjos reiškiamos traktate Apie sekas. W. Ockhamo, P. Nicoletti ir kituose tyrimuose nustatyta materialioji ir formalioji loginė seka, pirmosios redukavimas į antrąją ir išvedimo kitos procedūros. Naujaisiais amžiais loginės sekos idėjas reiškė G. W. Leibnizas ir jo sekėjai. Prie loginės sekos teorijos daug prisidėjo matematinės logikos kūrėjai F. L. G. Frege, B. Russellas ir kiti. Naujos loginės sekos formos sukurtos C. I. Lewiso griežtosios ir W. Ackermanno stipriosios implikacijos sistemose.
314