lòginė simbòlika, loginėms operacijoms žymėti skirtų ženklų sistema. Sukuriama formalizacijos procese. Vienos loginės simbolikos nėra, galima laisvai pasirinkti, kurią vartoti, pvz., teiginių logikoje neigimui žymėti vartojami simboliai –, ~, ┐, N, konjunkcijai ·, ∧, &, K, disjunkcijai ∨, +, A, implikacijai →, ⊃, C, ekvivalentumui ~, ≡, ↔, E. Bendrumo kvantorius žymimas ∀x, (x), Λ x, egzistavimo kvantorius ∃x, Vx. Modaliniai operatoriai žymimi pasirinktomis didžiosiomis abėcėlės raidėmis, geometrine figūra: Lp, □p (skaitoma: p būtinas); Mp, ◊p (skaitoma: p galimas). Deontiniai operatoriai dažniausiai žymimi didžiosiomis abėcėlės raidėmis: Op (skaitoma: p privaloma, O – anglų kalbos žodžio obligatory pirmoji raidė), Fp (skaitoma: p draudžiama, F – anglų kalbos žodžio forbid pirmoji raidė), Pp (skaitoma: p leidžiama, P – anglų kalbos žodžio permit pirmoji raidė). J. Łukasiewiczius sukūrė beskliaustę simboliką, pvz., išraiška p → (¬p → q) užrašoma CpCNpq. Loginiai simboliai visada reiškia apibrėžtą turinį, simbolio galiojimo sritį nurodo skliaustai. Loginė simbolika yra veiksminga techninė priemonė, įgalina griežtą, tikslią ir ekonomišką samprotavimų raišką, pašalina dviprasmybes. Aristotelis ėmė vartoti abėcėlės raides terminams žymėti. Vidurinių amžių logika dar vartojo schemas, mnemonines eiles, bet loginės simbolikos nevartojo loginėms operacijoms žymėti; tai stabdė logikos pažangą. Naujaisiais amžiais logines operacijas žymėti simboliais skatino siekis kurti loginius skaičiavimus, logikos algebrą.
314