lòginės anãlizės filosòfija, analitinės filosofijos kryptis, logikos priemonėmis (loginė analizė) siekianti nustatyti samprotavimų priimtinumą, teiginių prasmingumą ir patikslinti sąvokų prasmę. Paplitusi daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje. Loginės analizės filosofiją sudaro loginis atomizmas, loginio pozityvizmo įvairios kryptys. Jos principus suformulavo F. L. G. Frege, B. Russellas, L. Wittgensteinas, A. Tarskis ir kiti. Jie siekė filosofiją paversti tiksliu mokslu – gauti tapačiai teisingus teiginius (tautologijas), kurių prigimtis tokia kaip matematikos teiginių. Ilgainiui loginės analizės filosofija ėmė kurti sąvokų, teiginių ir samprotavimų loginius modelius naudodama palyginti laisvai pasirenkamas logines priemones. Loginės analizės filosofija reikšminga logikai, mokslo logikai, metodologijai, sprendimų, modelių teorijai, įvairioms metateorijoms.
L: E. Nekrašas Analizės samprata loginio empirizmo filosofijoje / Problemos 1980 nr. 25; A. Newen, E. von Savigny Įvadas į analitinę filosofiją Vilnius 1999.