Lókio rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1944–51 Aukštaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.
Priklausė Vytauto apygardai. Sudaryta 1944 12 15 jos vado M. Kazano (slapyvardžiai Mutka, Siaubas) pastangomis iš kelių Lietuvos laisvės armijos dalinių, veikusių Zarasų apskr. Antalieptės, Dusetų, Južintų ir Užpalių valsčiuose. Iš pradžių rinktinė turėjo daugiau kaip 1000 kovotojų. 1950 pradžioje į ją perėjo Tauragnų ir dalis Daugailių valsčių partizanų. Didžiausi būriai kovėsi Antazavės valsčiuje. Rinktinę sudarė Erškėčio, Laisvės ir Vyties kuopos. 1949–50 vietoj kuopų buvo sudaryti Džiugo (apėmė Antazavės, Imbrado, Obelių valsčius ir Latvijos pasienio miškus), Kiaunės ir Sartų (šis apėmė Daugailių, Degučių ir Dusetų valsčius bei dalį Zarasų vlsč.) rajonai. 1950 vasarą rinktinės kovotojai veikė ir Ignalinos bei Švenčionių apylinkėse, tuomet buvo sudarytas Šventosios‑Vilnelės rajonas.
Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai. Sėdi iš kairės: K. Turkevičius (Bagdonas), J. Jozėnas (Jonas Didysis) ir B. Bislys (Tūzas); stovi iš kairės broliai J. ir A. Medikiai (1946)
Nuo 1950 07 Lokio rinktinės vado P. Račinsko (slapyvardis Žaibas) įsakymu laikytasi partizanų išsaugojimo taktikos: atsisakyta aktyvių veiksmų, dažnai keistos disklokacijos vietos, imta kurti Organizacinio sektoriaus laisvės kovotojų slapukų grandis. 52 grandyse buvo daugiau kaip 220 pasyvių kovotojų (1951). 1951 02 rinktinės vadas B. Vaičėnas (slapyvardžiai Lordas, Liubartas, Pavasaris) atnaujino spaudos leidimą, pradėjo pertvarkyti rinktinės struktūrą, bet tam sutrukdė saugumo pradėta sudėtinga agentūrinė operacija Vostok.
Dėl Kiaunės rajono vado J. Bulkos (slapyvardis Skrajūnas, saugumo agento – Vincas) išdavysčių 1951 09 22 nelygioje kovoje su vidaus kariuomene Lygalaukių kaime (prie Suginčių) žuvo Laisvės kuopos 12 partizanų, 04 10 Strazdų kaimo (Tauragnų apyl.) Čibiro sodyboje – štabo 7 pareigūnai (ir rinktinės vadas B. Vaičėnas) bei J. Bulkos brolis, Gintaro būrio vadas, Vytauto apygardos pagrindinis ryšininkas Jeronimas Bulka (slapyvardžiai Titnagas, Deimantas). Rinktinė nustojo gyvuoti.
Nuo 1952 kelerius metus dar kovojo Lokio rinktinės pavieniai partizanai. Vyties kuopos vadas J. Streikus (slapyvardis Stumbras), jo brolis I. Streikus ir V. Krasauskas, raštu gavę Lietuvos KGB pirmininko K. Liaudžio garantijas, 1958 07 pasidavė. 1961 09 jie buvo suimti. 1962 06 J. Streikus nuteistas sušaudyti, kiti du nuteisti po 15 m. kalėti.
Žymesnės rinktinės kautynės: 1944 12 27 Antazavės šilo kautynės, 1945 04 prie Antazavės ir Dusetų, 1945 07 13 Obelių girioje, 1946 10 23 Suvieko (Zarasų apylinkės) ir 1948 08 21 Sabališkių (Ignalinos apylinkės) kaimuose, 1951 01 21 Minčios girioje. Buvo užpultos sovietinės įstaigos: 1944 08 15 Zarasų kalėjimas, 1944 Antazavės, 1945 06 03 Saldutiškio valsčių, 1947 04 06 Alūkstos (Latvijoje; likviduoti vietos saugumo viršininkas majoras M. Buninas, jo pavaduotojas ir 3 eiliniai) apskrities centrai.
Lokio rinktinės vadai: 1944 12–1945 07 M. Kazanas (slapyvardžiai Mutka, Siaubas), 1945 07–09 A. Streikus (slapyvardis Tamošiukas), 1945 10–1946 01 A. Keberža (slapyvardis Preidis), 1946 01–1947 11 K. Kaladinskas (slapyvardžiai Erškėtis, Šarka), 1948 03–1951 01 P. Račinskas (slapyvardis Žaibas) ir 1951 02–04 B. Vaičėnas (slapyvardžiai Lordas, Liubartas, Pavasaris).
Rinktinė leido laikraščius: Laisvė ir nepriklausomybė (nuo 1944 12 15; redaktorius M. Kazanas), Aukštaičių kova (1945 10–1952 09; redaktoriai P. Ivonis, V. Pakštas, B. Kazickas bei B. Krivickas) ir Sutemų keleivis (1947–49; redaktorius P. Račinskas).
1248