dyzelinis lokomotyvas
lokomotỹvas (pranc. locomotive < lot. locus – vieta + motivus – judinantis), traukos įrenginys geležinkelio vagonams tempti arba stumti. Lokomotyvas su šilumine jėgaine vadinamas šilumvežiu, su garo mašina – garvežiu (galia iki 6 MW, greitis 120 km/h, naudingumo koeficientas 4–9 %), vidaus degimo varikliu (dažniausiai dyzeliniu) – motorvežiu (galia iki 3 MW, naudingumo koeficientas 20–32 %) ar automotrise, dujų turbina – turbovežiu (galia iki 8,5 MW, naudingumo koeficientas 12–18 %), elektriniu varikliu – elektrovežiu (galia iki 12 MW, naudingumo koeficientas 22–24 %, greitis 300 km/h), įsukamu smagračiu – girovežiu (50–70 t sąstatams traukti kasyklų šachtose). Elektrinis lokomotyvas dažniausiai maitinamas iš kontaktinio tinklo išilgai trasos, todėl turi pantografus, transformatorius, inverterius.
Lokomotyvą sudaro kėbulas, rėmas (dažniausiai iš plieninių sijų bei šerdesų), važiuoklė (vežimėliai su 4–10 aširačiais ir spyruoklinėmis bei linginėmis pakabomis), varikliai, perdavos. 106 cm skersmens lokomotyvo ratai turi 75–90 mm storio labai patvaraus plieno ratlankius bei guminius elementus dinaminėms apkrovoms ir triukšmui mažinti. Kėbulas iš išorės ir vidaus apmuštas metalo ir plastiko lakštais, durys ir langai iš 6 mm storio triplekso. Lokomotyvo kabina izoliuojama ir nuo virpesių, įrengiama kondicionavimo sistema, joje išdėstomi valdikliai, mašinisto ir padėjėjo sėdynės. Vienas svarbiausių lokomotyvo rodiklių – varytuvo trauka, kurią sukuria varantieji ratai ir kuri priklauso nuo variklio galios bei trinties koeficiento (0,2–0,36), yra proporcinga lokomotyvo svoriui (iki 180 kN vienam ratui), todėl lokomotyvas būna didelės masės, o trinčiai didinti ant bėgių barstomas smėlis, kad varantieji ratai nebuksuotų (ypač greitinant ir stabdant). Lokomotyvo traukos jėga perduodama traukiniui sankabos (dažniausiai automatinės) įtaisu. Smūgiams švelninti lokomotyvo priekyje ir užpakalyje įtaisomi buferiai. Pagal darbo pobūdį lokomotyvai būna magistraliniai, manevriniai.
Pirmąjį lokomotyvą sukūrė R. Trevithickas, bet paplito G. Stephensono 1829 sukurtas garvežys (7,35 kW iki 45 km/h). 1947 Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo 35 tūkstančius garvežių ir 6 tūkstančius motorvežių, o 1955 – tik 3,8 tūkstančius garvežių ir 27,5 tūkstančius motorvežių. Garvežius dėl menko naudingumo koeficiento visiškai pakeitė motorvežiai ir elektrovežiai (pirmąjį 1879 sukūrė E. W. von Siemensas). Lokomotyvo greitis 1955 siekė 331 km/h, 1981 – 371 km/h, 2000 – 515 km/h. Lietuvoje pirmieji lokomotyvai pradėti naudoti 1861.
1829 G. Stephensono sukurtas garvežys (Londono Mokslo muziejus)
1
2
2217