Lòkotės respùblika, Lòkotės savvalda, pusiau autonominė teritorija Vokietijos per Antrąjį pasaulinį karą okupuotoje SSRS dalyje, vadovaujama provokiškos administracijos. Gyvavo 1941 11 15–1943 08 26. Apėmė kelis dabartinių Oriolo, Briansko ir Kursko sričių rajonus (gyveno apie 580 000 žmonių). Administracinis centras – Lokotė (Briansko sritis).
Lokotės respublikos susikūrimas
Vokietijos kariuomenei 1941 vasarą ir rudenį greitai veržiantis į rytus, Orlovo ir Briansko sričių sovietinės administracijos paniškai atsitraukė gerokai anksčiau, nei jas pasiekė pirmieji priešo daliniai.
Orlovo ir Briansko srityse buvo daug kolektyvizacijos metais išbuožintų pasiturinčių valstiečių ir vyravo stiprios antisovietinės nuotaikos. Dalis ištremtųjų nelegaliai sugrįžo iš tremties vietų į bolševikų valdžios paliekamas teritorijas. Likus dviem savaitėms iki vokiečių atvykimo Lokotėje susirinkę kaimų seniūnai ir kaimų tarybų deputatai nusprendė Lokotės ir apylinkių gubernatoriumi paskirti spirito gamyklos inžinierių Konstantiną Voskoboiniką, pavaduotoju – Bronislavą Kaminskį. Suformuotas apie 100 žm. milicijos dalinys, palaikantis tvarką. Vokiečių tankistų priešakinio dalinio vadas kaip įgaliotasis asmuo suteikė K. Voskoboinikui Lokotės apskrities oberburgomistro pareigas. Buvo leista kurti vietos 20 žm. savigynos būrį (nuo 1941 10 18 – 200 žmonių). K. Voskoboinikas tapo 1941 11 16 įkurtos Rusijos liaudies socialistinės partijos Vikingas (Vytis) vadovu, idėjiniu bolševikų priešu.
Vadovaujant NKVD darbuotojui Aleksandrui Saburovui 1942 01 08 organizuota jo likvidavimo akcija: partizanai netikėtai užpuolė K. Voskoboiniko namą ir Lokotės liaudies milicijos pastatus. Milicija, praradusi 54 žm., A. Saburovo ataką atmušė, tačiau K. Voskoboinikas, suvokdamas, kad operacijos tikslas yra jis pats, bei siekdamas išvengti daugiau aukų, išėjo į verandą ir buvo mirtinai sužeistas. Jam žuvus partizanai pasitraukė. K. Voskoboiniką jo poste pakeitė B. Kaminskis. Sovietinių partizanų veiklai stiprėjant vermachto 2‑osios tankų armijos vadovybė suteikė jam galimybę kariauti su partizanais drauge su kariuomene. Vadinamosios Liaudies milicijos pajėgos sparčiai augo (1942 03 turėjo iki 1650, 1943 viduryje – apie 20 000 žm.), vėliau jos davė pradžią Rusijos išvadavimo liaudies armijai. B. Kaminskis laikytas patikimu administratoriumi, galėsiančiu būti naudingu propaguojant vokiečių naująją tvarką rytuose.
B. Kaminskis (penktas iš kairės) su Rusijos išvadavimo liaudies armijos štabo nariais ir vokiečių policininkais (1944 03 21)
Vidaus santvarka
Lokotės respublikoje buvo panaikinti kolūkiai, grąžinta privati nuosavybė, verslo teisė. Atkurtos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės, vėl atsidarė bolševikų uždarytos cerkvės, veikė 9 ligoninės, 345 mokyklos, teatrai. Sovietinis rublis išliko vienintele galiojančia mokėjimo priemone. Biudžetą sudarė gyventojų mokesčiai – apmokestinti pastatai, žemės ūkio produkcija, naminiai gyvuliai, namų verslai. Gyventojams nebuvo leidžiama laisvai judėti be ypatingo leidimo, galiojo komendanto valanda. Savivalda atsakė už mokesčių rinkimą, Vokietijos kariuomenės aprūpinimą, gabenamų krovinių saugumą. Teismai buvo trijų pakopų: žemiausia – apylinkių, vidurinė – apskričių ir aukščiausia – apskrities karinė tiriamoji komisija, ji užsiėmė tik sovietinių partizanų diversine veikla, už kurią buvo baudžiama mirtimi. Mirties nuosprendžius partizanams ir jų šeimoms (iš viso apie 1500) vykdė Antonina Makarova (sovietinio saugumo suimta 1978 ir 1979 sušaudyta).
Savivaldos panaikinimas
1943 09 05 Lokotė buvo užimta SSRS kariuomenės. Lokotės kariniai daliniai (apie 10 000 žm.), vadovaujami B. Kaminskio, ir nemažai vietos gyventojų, vengdami sovietų represijų, atsitraukė į Lepelį Vitebsko srityje (ten trumpai gyvavo Lepelio respublika). Jie kovojo su sovietiniais partizanais iki 1944 vasaros. vėliau buvo perkelti į Lenkiją, dalyvavo malšinant Varšuvos sukilimą. Briansko ir Orlovo sričių gyventojai sovietų valdžiai priešinosi iki 1951.
Istorinė reikšmė
Vokiečiai faktiškai nesikišo į Lokotės savivaldos vidaus reikalus, atliko tik patariamąją funkciją, tai unikalu Trečiojo reicho okupuotų rytinių teritorijų kontekste. Lokotės respublikos teritorijoje pamėginta sukurti savarankišką politinę jėgą (1943 Vikingas pervadintas Rusijos nacionalsocialistine darbo partija) bei sudaryti nepriklausomą visos Rusijos vyriausybę. Tuo siekta, kad būsima kapitalistinė Rusijos vidaus raidą formaliai vyktų Vokietijos protektorate (inicijavo K. Voskoboinikas, B. Kaminskis, N. Ivaninas, Stepanas Mosinas).
A. J. Muñoz The Kaminski Brigade: А History, 1941–1945 New York 1997; S. Drobiazko Lokotskij avtonomnyj okrug i Russkaja Osvoboditelnaja Narodnaja Armija // Materialy po istorii Russkogo osvoboditelnogo dviženija Moskva 1998; I. Jermolov Lokotskaja respublika i brigada Kaminskogo Oriol,1999; A. J. Muñoz, O. V. Romanko Hitler’s White Russians: Collaboration, Extermination and Anti-Partisan Warfare in Byelorussia, 1941–1944 New York 2003; I. Jermolov Russkoje gosudarstvo v nemetskom tylu. Istorija Lokotskogo samoupravlenija 1941–1943 Moskva 2009.
1088