lombárdas (pagal Lombardijos pavadinimą), specializuota kredito įstaiga, teikianti gyventojams trumpalaikes paskolas už įkeistus asmeninio naudojimo lengvai realizuojamus daiktus (tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius ir kitus). Įkaito vertė dažniausiai didesnė už suteiktą paskolą, jos palūkanos yra lombardo pajamos. Priėmęs įkeičiamus daiktus lombardas privalo išduoti įkaito davėjui dokumentą (bilietą, kvitą ar kitą). Įkeičiami daiktai įkainojami šalių susitarimu ir apdraudžiami lombardo lėšomis. Lombardas neturi teisės naudoti įkeistų daiktų ir jais disponuoti, išskyrus tuos atvejus, kai paskola negrąžinama per nustatytą laikotarpį. Įkeistas daiktas grąžinamas įkeitėjui tik tuomet, kai sumokamos visos lombardui priklausančios įmokos. Lombardas atsako už įkeistus daiktus, išskyrus tuos atvejus, kai daiktai prarandami ar sugadinami dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Per nustatytą laikotarpį negrąžinus daikto įkeitimu garantuotos kredito sumos, lombardas turi teisę po tam tikro laiko (Lietuvoje – po mėnesio) jį parduoti. Įkaitą pardavus brangiau nei lombardo reikalaujama, skirtumas išmokamas įkaito davėjui (Lietuvoje pinigai saugomi trejus metus). Jei dėl nuo lombardo nepriklausančių priežasčių skirtumas negrąžinamas įkaito davėjui, negrąžinta suma priskiriama lombardo pajamoms. Pardavus įkeistą daiktą, lombardo reikalavimo teisė įkaito davėjui (skolininkui) pasibaigia net ir tuo atveju, jeigu už parduotą daiktą gautos sumos neužtenka reikalavimui patenkinti (lombardas neturi teisės išieškoti trūkstamos sumos iš skolininko kito turto). Jei už parduotą įkeistą daiktą gaunama suma mažesnė nei lombardo reikalavimas, skirtumas priskiriamas lombardo nuostoliams.
Pirmuosius lombardus Prancūzijoje 13 a. įkūrė palūkininkai, kilę iš Šiaurės Italijos, Lombardijos srities. 15 a. pabaigoje lombardai paplito Italijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. 17 a. pradžioje kai kurių šalių (Didžiosios Britanijos, Belgijos) vyriausybės inicijavo lombardų kūrimą. 19 a. lombardai veikė visose kapitalistinėse šalyse, 20 a. pradžioje lombardų veiklą pradėta telkti didelėse bendrovėse, kurios už lombardų sandorius ėmė dideles palūkanas (daugiausia iš mažas pajamas gaunančių gyventojų). Rusijoje (Sankt Peterburge, Maskvoje) pirmieji lombardai įkurti 18 a., 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje jų tinklas labai išsiplėtė, veikė privatūs, valstybiniai ir municipaliniai (miesto) lombardai. Privatūs lombardai galėjo pritraukti akcinį kapitalą, miesto ir valstybiniai daugiausia vertėsi iš skolintų lėšų. Po Spalio perversmo visi lombardai buvo uždaryti. Valstybiniai lombardai (vietos valdžios žinioje esančios ūkiskaitinės buitinio aptarnavimo įmonės) vėl pradėti steigti 1922. SSRS lombardai už nedidelį mokestį priimdavo saugoti gyventojų asmeninius ir namų apyvokos daiktus, taip pat teikė paskolas juos užstačius. Paskolos dydis siekė iki 75 % įkeisto daikto įvertintos vertės, užstačius tauriųjų metalų dirbinius, brangiuosius akmenis, auksinius laikrodžius – iki 90 %. Buvo nustatyta vienam asmeniui galima suteikti paskolos suma, palūkanų dydis, daiktų išpirkimo terminas. 21 a. pradžioje Prancūzijoje veikė apie 40 didelių lombardų (jų metinė apyvarta – apie 75 mln. eurų), Belgijoje – apie 30 lombardų (apie 50 mln. eurų), išlaikomų vietos bendruomenių. Austrijoje ir Vokietijoje lombardai (valstybiniai, bendruomenių, privatūs) veikia visuose miestuose, turinčiuose daugiau kaip 50 000 gyventojų. Kai kuriose Lotynų Amerikos ir Europos šalyse lombardai veikia kaip religinės, labdaringos ar municipaliteto globojamos įstaigos.
LIETUVOJE pirmasis lombardas įsteigtas 1889 Vilniuje (veikė iki 1920). 1922–29 Vilniuje veikė įvairūs akciniai lombardai, nuo 1932 – miesto komunalinės taupomosios kasos tvarkomas lombardas. Kaune lombardas įsteigtas 1924, 1925 jį perėmė miesto valdyba. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui lombardai nutraukė veiklą, 1944 vėl atkurti. SSRS okupacijos metais lombardas veikė (su pertraukomis) ir Klaipėdoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę lombardų veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001). 2007 daugiau kaip 1000 įmonių savo veikloje nurodė ir lombardų veiklą, bet realiai, manoma, veikia 300–400 lombardų. Daugiausia įkeičiama tauriųjų metalų dirbinių (60–90 % visų daiktų).
345