Lombárdijos lýga (Lega Lombarda), 12–13 a. Šiaurės Italijos miestų karinė sąjunga kovai su Šventosios Romos imperijos imperatorių bandymais panaikinti miestų laisves ir komunų savivaldą. 1167 03 ją įkūrė Cremona, Mantuja, Bergamo ir Brescia, 1167 12 prie Lygos prisidėjo Parma, Paduva, Milanas, Verona, Piacenza ir Bolonija, vėliau miestų padaugėjo iki 20. Nuo pat pradžių Lombardijos lyga rėmė popiežius Aleksandras III, ieškojęs sąjungininkų kovoti su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Frydrichu I Barbarosa. 1176 Lombardijos lyga sumušė Frydrichą I Barbarosą Legnano mūšyje; tai buvo pirmasis mūšis, kai diduomenės svarbiausiąją karinę jėgą – kavaleriją sumušė miestiečių svarbiausioji karinė jėga – pėstininkai. Vėliau Lombardijos lyga buvo atkurta 1198 ir 1208. 1226 Milanas, Bolonija, Brescia, Mantuja, Paduva, Vicenza, Treviso bei vėliau prisidėję Verona, Lodi, Piacenza ir kiti miestai sukūrė Lombardijos lygą 25 metams. 1237 ji sumušė Frydricho I Barbarosos vaikaitį Frydrichą II ir sėkmingai pasipriešino jo mėginimams pertvarkyti Šiaurės Italijos miestų valdymą.