Lòndono lietùviai
1657–68 Londone gyveno Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą S. B. Chylinskis. 1813 lietuvių kilmės muzikas F. Janevičius įsteigė Filharmonijos draugiją. Po 1863–1864 sukilimo kurį laiką gyveno vienas sukilėlių būrių vadų dailininkas B. Dluskis. 1867 mokėsi fotografas J. Čechavičius. Nuo 19 a. antros pusės lietuvių Londone daugėjo, 1900 Londone gyveno apie 3000–9000 (dalis išsikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas), įkurta lietuvių organizacijų (pirmoji – Šv. Kazimiero draugija 1890). Veikė Lietuvių klubas (įkurtas 1895), lietuvių ir lenkų socialistų draugija Lygybė, lietuvių vyrų savišalpos draugija Vienybė (abi įkurtos 1896), Broliškos pagalbos draugija (įkurta 1901; 1908 susiliejusi su Vienybe iki 1917 veikė kaip Susivienijimas lietuvių Rymo katalikų).
20 a. pradžioje Londone lietuviai įkūrė Rūtos meno ir kultūros draugiją (veikė 1906–47, turėjo 7 skyrius), Lietuvių socialinį ir sporto klubą (įkurtas 1910), draugiją Aušra (1907–10), kooperacijos draugiją Birutė (1910–17; turėjo kepyklą); 1915 veikė apie 10 šalpos ir kultūros organizacijų. 1901 Londone įkurta lietuvių Šv. Kazimiero parapija, 1912 pastatyta bažnyčia. 1918 įkurtas Lietuvių meno sambūris. 1921–53 veikė Londono lietuvių pašalpinė draugija (turėjo apie 400 narių), 1924–39 – Šv. Kazimiero sporto klubas (jo nariai dalyvavo 1938 Lietuvos sporto olimpiadoje). Lietuvių organizacijų veiklai koordinuoti 1932 įsteigta Londono lietuvių federacija. 1946 Londone įvyko lietuvių kongresas, kuriame dalyvavo 37 lietuviškų organizacijų atstovai.
Po II pasaulinio karo į Londoną kėlėsi lietuviai karo pabėgėliai iš Vokietijos Britų zonos, vien 1947 atvyko apie 6000, dalis jų čia įsikūrė, kiti išvyko į kitas šalis (daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas) arba į kitas Jungtinės Karalystės vietoves. 1947 buvo įkurta Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga (nuo 2009 – Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė), pradėjo leisti laikraštį Europos lietuvis, 1950–99 valdė vadinamuosius Londono lietuvių namus, kuriuose veikė sąjungos būstinė. 1949 atidaryta lituanistinė mokykla. 1954 netoli Londono Headley Park (Hampšyro grafystė) Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos iniciatyva įsigyta Lietuvių sodyba; čia vyko dauguma 20 a. antros pusės Londono lietuvių renginių (2016 parduota). „Nidos“ knygų klubo leidykla (veikė 1954–91) išleido 130 pavadinimų knygų. 1957–67 Londone veikė A. Mickevičiaus lietuvių ir lenkų draugija. 1970 Londone gyveno apie 2000 lietuvių. 1994 Londone įsteigta Britų-lietuvių draugija leido žurnalą Tiltas.
Per 20 a. pabaigos–21 a. pradžios masinę ekonominę migraciją iš Lietuvos Londone apsigyveno kelios dešimtys tūkstančių lietuvių (neoficialiais duomenimis, apie 50 000). Kūrėsi lietuvių mokyklos (2007 jų buvo 7), darželių, pradėta leisti laikraščius Londono žinios (nuo 2000), Infozona (nuo 2004). 2007 12 įvyko pirmoji Londono lietuvių mugė Stratforde. Mugėje kalėdines giesmes giedojo lituanistinės ir menų mokyklos Moksliukas ir muzikos mokyklos Harmonija vaikų chorai, lietuviškus šokius šoko Londono lietuvių folkloro ansamblis Saduto (įkurtas 2005). 2008 01 Londone (Lietuvos Respublikos ambasadoriaus V. Ušacko iniciatyva) pirmą kartą surengti Lietuvių maldos pusryčiai, skirti 1991 01 13 įvykiams Lietuvoje paminėti.
21 a. 3 dešimtmečio pradžioje Londone buvo aktyvi lietuvių bendruomenė, čia veikė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės keli skyriai, Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos skyrius, Londono karalienės Marijos, Middlesexo universitetų studentų lietuvių draugijos, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos baltų draugija, Londono Sičio lietuvių klubas, Lietuvos politinių partijų Londono skyriai, prie Šv. Kazimiero bažnyčios – choras Gimtinė, kitos organizacijos.
1580
2271