Lòndono mokyklà, ekonominių pažiūrų sistema, susiformavusi 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Londono universitete. Pradininkas W. S. Jevonsas, jo svarbiausi sekėjai – F. A. von Hayekas, L. Ch. Robbinsas. Londono mokyklos atstovai telkėsi Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (įkurta 1895). Londono mokyklos formavimuisi didelę įtaką turėjo fabianizmas – Didžiosios Britanijos reformistinės inteligentų Fabijaus draugijos (įkurta 1884 Londone) doktrina, kuri skelbė municipalinio socializmo, kapitalizmo laipsniško perėjimo į socializmą, nepripažįstant klasių kovos ir propaguojant jų bendradarbiavimą, teoriją. Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos įkūrėjai S. J. Webbas ir M. B. Webb, dauguma bendradarbių buvo šios draugijos nariai. Anot fabininkų, svarbiausias vaidmuo ekonomikoje tenka savivaldybėms, kurios tiesiogiai ir kasdien veikia žmonių gyvenimą. Fabininkų siekis – šalyje plėtoti ekonominę pramoninę demokratiją ir savivaldą visose srityse (1918 draugijos programos pagrindu buvo parengta ir priimta Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos programa, 1952 išleistas atnaujintas jos variantas, po 1997 rinkimų Parlamento nariais tapo apie 200 draugijos narių, tarp jų – A. Ch. L. Blairas, R. Cookas, J. Straw). Londono mokyklos atstovai kėlė naujas idėjas, kurios prieštaravo Oksfordo ir Kembridžo universitetuose vyraujančioms konservatyvioms klasikinės politinės ekonomijos pažiūroms. Pabrėždami rinkos jėgų veikimo laisvę jie pasisakė prieš didelį valstybės kišimąsi į ekonominį gyvenimą. Londono universitete iš žemyninės Europos buvo aktyviai perimamos maržinalizmo ir matematinės mokyklos idėjos. W. S. Jevonsas suformulavo naudingumu pagrįstą vertės teoriją kaip alternatyvą klasikinei politinei ekonomijai. Veikiant jo idėjoms matematika ekonomikoje iš dėstymo metodo pamažu tapo tyrimo metodu. W. S. Jevonsas pagrindiniame veikale Politinės ekonomijos teorija (The Theory of Political Economy 1871) pateiktoje mainų teorijoje rėmėsi ne subjektyvia, bet ribinio naudingumo matematine samprata, išvedė pusiausvyros lygtis įvairioms reprodukcijos sritims. W. S. Jevonsas dėl ankstyvos mirties nespėjo išugdyti žymesnių mokinių ir sukurti savo matematinę ekonomikos mokyklą kaip C. Mengeris ir M. E. L. Walrasas Vienos ir Lozanos universitetuose (Austrų mokykla, Lozanos mokykla), bet paskatino maržinalizmo plėtrą Didžiosios Britanijos universitetuose. Didelį vaidmenį kuriant, plėtojant ir propaguojant maržinalizmo teoriją atliko L. Ch. Robbinsas.
1036