Longyearbyen (Lòngjyrbienas), gyvenvietė Špicbergeno salos pietvakarinėje dalyje, prie Adventfjordeno įlankos (Isfjordeno šaka); Svalbardo salų grupės (priklauso Norvegijai) administracinis centras (nuo 1925).
Longyearbyen
2465 gyventojai (2023). Uostas (liepą–rugsėjį neužšąla). Oro uostas (reguliariai susisiekiama su Oslu ir Tromsø). Poliarinių sričių tyrimo institutas. Turizmas (viešbučiai, daug bendrovių, organizuojančių ekspedicijas po Špicbergeną). Svalbardo muziejus; paveikslų galerija. Prie Longyearbyeno yra nedidelė akmens anglių kasykla, t. p. kelios nebeveikiančios kasyklos. Gyvenvietę 1906 įkūrė Arkties anglių bendrovė; pavadinta pagal bendrovės savininko amerikiečių verslininko Johno Munro Longyearo pavardę. 2008 Norvegijos vyriausybės lėšomis netoli Longyearbyeno įkurta Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla (norv. Svalbard globale frøhvelv, angl. Svalbard Global Seed Vault); buvusioje anglių kasykloje apie 130 m gylyje įrengtoje saugykloje kaupiama viso pasaulio žemės ūkio augalų sėklų pavyzdžiai.
įėjimas į Svalbardo pasaulinę sėklų saugyklą netoli Longyearbyeno